Optimalios sąlygos javų augimui: kokioje temperatūroje kviečiai dygsta namuose ir atvirame lauke

Kvieciai, kaip ir daugelį grūdinių kultūrų, lengva daiginti namuose. Kviečių gemalų valgymas turi didžiulę naudą sveikatai. Produkte gausu vitaminų, mineralų ir amino rūgščių, jis stiprina imuninę sistemą, valo žarnyną, normalizuoja virškinamojo trakto veiklą, didina bendrą energijos lygį.

Ko reikia kviečiams daiginti?

Prieš pradėdami daiginti, svarbu įsitikinti, kad turite reikiamą įrangą. Sąrašas nedidelis, bet geriau, jei visi daiktai yra po ranka. Jums reikės:

1. Plastikinis, stiklinis arba keramikinis indas. Negalite naudoti metalinių dubenėlių – juose grūdai rūgs. Indo dugnas turi būti pakankamai platus, kad kviečiai išsidėstę 1-2 sluoksniais.
2. Marlė arba lengvas skuduras.
3. Tyras vanduo.
4. Smulkus sietelis.

Svarbus ir pats grūdas. Jo kokybės rodiklis yra beveik visų egzempliorių daigumas vienu metu.

Optimalios sąlygos

Net ir kokybiški grūdai sudygsta tik tada, kai tenkinamos kelios sąlygos. Toro temperatūra, šviesa, drėgmė – visi šie veiksniai turi įtakos rezultatui.

Kviečių grūdai bijo ir labai žemos, ir aukštos temperatūros. Šilta aplinka laikoma optimalia dygimui - +20...+25°C.

Daiginimas atliekamas drėgnoje aplinkoje, bet taip, kad nebūtų vandens pertekliaus. Geriausia grūdus uždengti vandenyje suvilgyta marle arba perplauti kas 8 valandas.

Svarbu! Jei skysčio bus per daug, grūdai nesudygs, o tiesiog išsipūs ir sprogs.

Dygimo vieta turi būti šviesi, bet be tiesioginių saulės spindulių. Grūdams reikia patekti į gryną orą, tačiau jie bijo skersvėjų.

Pagrindinės klaidos, dėl kurių kviečiai nedygsta:

• per daug vandens;
• daug grūdų mažame dubenėlyje;
• jau pradėjusių dygti grūdų džiovinimas;
• Daiginimas trunka per ilgai.

Tinkamo produkto rodiklis – malonus, gaivus aromatas.

Temperatūros įtaka kviečiams

Visi augalo vystymosi etapai tiesiogiai priklauso nuo aktyvių temperatūrų sumos. Optimalus perėjimas iš vienos fazės į kitą įmanomas tik tuo atveju, jei augalas yra palankioje aplinkoje griežtai apibrėžtą laiką. Kviečiai itin jautrūs staigiems temperatūros pokyčiams, dėl kurių daugeliu atvejų pasėlis sugenda ar net žūsta.

Šiluma

Aukštos temperatūros poveikis kviečiams dažnai yra žalingesnis nei smarkios šalnos, nuo kurių augalai dažniausiai apsaugomi išankstiniu grūdinimu. Labiausiai jautrūs javų atšilimui po sėjos, kai formuojasi ūgliai ir stiebai.

Jei dirvos temperatūra viršija +24°C, grūdai pereina į ramybės būseną, sustabdydami dygimą. Visų pirma, tai taikoma jaunoms sėkloms, tačiau toliau didėjant vertėms, kviečių, kurie yra atsparesni pernelyg dideliam karščiui, augimas sulėtėja.

Aukšta temperatūra neigiamai veikia ne tik sėklas, bet ir suaugusį augalą. Kai oro temperatūra pakyla virš +24°C, fotosintezė lapuose pirmiausia sulėtėja, o esant aukštesnei vertei – visai sustoja.Kai lapai pašildomi aukščiau +29...+32°C, augalas kalorijas degina greičiau nei kaupia, todėl atsiranda vadinamasis neigiamas augimas, kurio metu ausis netenka pirminio dydžio.

Kaitinant iki +35°C ir aukštesnės temperatūros, sunaikinami pagrindiniai augalo fermentai. Per greitas aktyvių temperatūrų sumos kaupimasis lemia tai, kad fotosintezės metu gautų maistinių medžiagų nebepakanka normaliam vystymuisi. Lapai tampa vis mažesni, o kai kuriais atvejais nesusidaro ausis.

Žema temperatūra

Žemos temperatūros poveikis kviečiams sukelia skirtingas pasekmes. Augalo šaknys žūva, kai dirva užšąla iki -3...-5°C, tačiau taip nutinka retai. Daug pavojingesnis yra šaltis, kai augimo taškas pasiekia paviršių.

Ypač nepalankiomis sąlygomis laikomas ankstyvas sniegas, vėliau vėjo nunešamas. Tokiu atveju augalų neapsaugos sniego danga.

Nuoroda. Jei sniegas izoliuoja augimo vietą nuo šalčio poveikio, javai gali atlaikyti iki -34°C šalčius.

Nesukietinti kviečių lapai ištveria iki -7...-9°C temperatūrą, po sukietėjimo - iki -12...-18°C. Spygliuočių ir žiedų kritine verte laikoma -2...-3°C. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios augimo taškas neiškeliamas į paviršių tol, kol nesusikaupia reikiamas aktyvių temperatūrų kiekis arba nepailgėja dienos šviesos laikas.

Dėl šalčio įtakos ausiai pagrindinis stiebas dažnai miršta, tampa balkšvas ir tuščias. Atspariausi žemų temperatūrų poveikiui yra augalai, turintys gerai išvystytą šaknų sistemą ir turintys 3-4 lapus. Javai, turintys daug ūglių, yra mažiau jautrūs kietėjimui, todėl yra labiau linkę mirti nuo šalčio.

Grūdų jautrumas

Kviečių grūdai nėra pernelyg jautrūs temperatūros svyravimams, tačiau bijo sausros, gryno oro trūkumo ir grybelinių infekcijų. Tai yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos daigumui.

Aktyvių temperatūrų suma

Priklausomai nuo vystymosi laikotarpio, augalas reikalauja nevienodo šilumos kiekio. Vidutiniškai esant +14...+16°C daigai pasirodo po 7–9 dienų. Tai reiškia, kad aktyvių temperatūrų suma šiuo laikotarpiu yra maždaug 116–139°C.

Kokioje temperatūroje kviečiai dygsta atvirame grunte?

Įvairių veislių kviečiai dygimui ir tolesniam vystymuisi reikalingos skirtingos sąlygos.

Žiema o vasariniai augalai skiriasi ne tik sodinimo datomis, bet ir temperatūros reikalavimais.

Žiema

Žieminius kviečius geriausia sėti esant pastoviai +10...+12°C oro temperatūrai dieną. Pageidautina, kad oras būtų sausas ir šiltas, naktį su nedideliais šalčiais. Tai skatina kietėjimą ir angliavandenių kaupimąsi palankiam žiemojimui.

Toliau mažėjant temperatūrai, kviečių augimas sustoja, o orui sušilus iki +5°C vėl atsinaujina. Nors šiuolaikinės žieminių kviečių veislės šalčius ištveria iki -16...-18°C, o esant sniego dangai - iki -25...-30°C, staigūs temperatūros pokyčiai tarp dienos ir nakties yra itin dideli. nepalankus augalams.

Žieminių kviečių auginimui nuo sėjos iki pilnos brandos reikalinga aktyvių temperatūrų suma 1850–2200°C diapazone.

Jarovaja

Vasariniai kviečiai pradeda dygti +2…+4°С, maksimali dygimo temperatūra +25…+30°С. Toliau atšilus, grūdai pereina į ramybės būseną. Vėlesnis augalo vystymasis vyksta mažiausiai +4...+5°C temperatūroje.

Svarbu! Be apsauginės sniego dangos, didesnės nei -6°C šalnos kenkia pasėliams.

Vasarinių kviečių aktyvių temperatūrų suma yra maždaug 1600–1800°C nuo pirmojo lapelio atsiradimo iki visiško sunokimo.

Kviečiai daiginimui

Norint sėkmingai daiginti javus namuose, neužtenka vien laikytis instrukcijų. Didelį vaidmenį vaidina ir pačių grūdų kokybė.

Kur galiu nusipirkti

Žaliavas geriau pirkti dideliuose prekybos centruose. Daugelis gamintojų gamina supakuotus grūdus su specialiu ženklu, kad jie skirti auginti namuose. Prieš perkant svarbu atkreipti dėmesį į produkto galiojimo laiką: daugiau nei prieš metus supakuotos sėklos beveik neabejotinai tinkamai nesudygs.

Jei norisi daugiau natūralumo, žaliavas geriau pirkti urmu bet kuriame maisto turguje. Tačiau šiuo atveju svarbu susisiekti su patikimais pardavėjais, nes grūdai dažnai apdorojami specialiais cheminiais junginiais, siekiant padidinti galiojimo laiką ir apsaugoti nuo gedimo.

Kokie turėtų būti grūdai?

Gaminio cheminio apdorojimo plika akimi nustatyti nepavyks, tačiau yra netiesioginių kokybiškų sėklų požymių. Geriau rinktis lygius, vienodos formos ir dydžio, gelsvai rusvo atspalvio, sausus liesti grūdelius.

Formos pokyčiai, balkšvos dangos buvimas, sulūžusios ar įtrūkusios sėklos yra nekokybiško produkto požymis.

Kiek daiginti vienu metu

Sėklos dedamos ant dėklo dugno plonu sluoksniu, kad neužblokuotų oro patekimo į apatinius mėginius. Vidutiniškai apie 2 puodelius sėklų dedama į 40x40 cm dydžio padėklą.

Nors valgyti kviečių gemalus yra labai naudinga, geriau pradėti nuo mažų porcijų. Prekė bloga saugomi net šaldytuve, todėl nėra prasmės daiginti daug grūdų vienu metu. Pradžiai vienam žmogui tinka 0,5 stiklinės sausų kviečių sėklų.

Kaip daiginti kviečius namuose

Javus lengva daiginti patiems. Grūdai kruopščiai nuplaunami ir plonu sluoksniu išdėliojami į indą. Po to supilkite švarų vandenį, kad jis lengvai padengtų medžiagą. Viską uždenkite marle arba vandenyje suvilgytu lengvu skudurėliu ir padėkite į vietą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų. Labai svarbu, kad oro temperatūra būtų maždaug +21...+24°C.

Kviečius prieš naudojimą reikia nuplauti 1-2 kartus per dieną. Paprastai pirmieji ūgliai pasirodo kitą dieną. Produktas naudojamas maistui, kai daigų ilgis siekia 1-2 mm.

Svarbu! Jei sėklas plausite kas 8 valandas, šlapios marlės jums nereikės.

Patarimai ir gudrybės

Grūdus patogiau nuplauti naudojant nedidelį sietelį. Plaukiojančios sėklos išmetamos dėl prastos kokybės.

Per 2 dienas nesudygę kviečių grūdai vartoti netinkami.

Daigai naudojami kaip atskiras patiekalas arba kaip sveikas priedas prie salotų ir garnyrų. Poveikis bus pastebimas tik reguliariai naudojant. Naudingosios medžiagos iš daigų geriausiai pasisavinamos nevalgius, ypač jei jie valgomi kartu su daigintais ankštiniais augalais, pavyzdžiui, mung pupelėmis.

Kruopščiai kramtydami produktą, geriau įsisavinamas ir stiprinamos dantenos bei dantys.

Išvada

Kviečių daiginimui namuose nereikia nei daug laiko, nei specialios įrangos įsigijimo. Grūdai nepretenzingi, didžiausią žalą jiems daro aukšta temperatūra, drėgmės ar gryno oro trūkumas.Naudingas produktas gaunamas per 1–3 dienas ir laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 5 dienas.