Instrukcijos pradedantiesiems: kaip rudenį pjaustyti graikinius riešutus pagal skirtingus raštus

Graikinių riešutų branduoliai yra skanūs ir sveiki, naudojami desertams ir užkandžiams gaminti. Norėdami gauti gausų derlių, sodininkai turi žinoti, kaip prižiūrėti medį ir kokių agrotechninių procedūrų jam reikia. Vienas iš privalomų metodų yra perteklinių ūglių pašalinimas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, koks yra graikinių riešutų genėjimas rudenį ir kokia jo nauda.

Kodėl graikinius riešutus genėti rudenį?

Instrukcijos pradedantiesiems: kaip rudenį pjaustyti graikinius riešutus pagal skirtingus raštus

Vasaros pabaigoje ar pavasario pradžioje ūglių augimas sulėtėja, augalas ruošiasi šaltam orui. Rudeninis genėjimas daro medį sveikesnį.

Procedūros dėka pašalinamos visos nereikalingos augalo dalys – sausi ir silpni ūgliai, užkrėstos, plonos ir ligotos šakos. Graikinis riešutas didina imunitetą, yra mažiau jautrus ligoms ir vabzdžių kenkėjų atakoms. Genint medis paruošiamas žiemai, todėl jis gali ištverti šalčius ir kitais metais gausiai vesti vaisius.

Genėjimas pagerina augalo išvaizdą – sodininkai išpjauna visus chaotiškus ir susipynusius ūglius. Po procedūros medis atrodo gerai prižiūrimas ir tvarkingas.

Ar tai būtina?

Rudeninis genėjimas yra privalomas, jei sodininkai nori pagerinti medžio sveikatą, pratęsti jo gyvenimą ir kasmet gauti gausų ir skanų derlių. Subrendusiems medžiams procedūra yra būtina siekiant padidinti vaisinių šakų skaičių.

Negenint augalo, sustorėja ūgliai, sumažėja derlius, dažniau pasirodo ligos ir kenkėjai.Vėjo metu lūžta silpnos šakos. Tokį medį atstatyti sunku, tai užtrunka kelerius metus.

Rudeninio genėjimo laikas

Procedūros laikas priklauso nuo to, kada riešutmedis numeta lapus. Paprastai tai vyksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Renkantis datą, atkreipkite dėmesį į auginimo regiono klimato sąlygas ir temperatūrą.

Vasaros gyventojai rekomenduoja augalą genėti debesuotą ir nevėjuotą rytą ne žemesnėje kaip +10°C temperatūroje. Procedūra neatliekama lietingu oru.

Dėmesio! Graikiniai riešutai nupjaunami praėjus 2-3 savaitėms po derėjimo. Jei žiedynai pasirodo gegužę, tada derlius nuimamas rugsėjo pradžioje. Jei birželį, tada riešutai pašalinami iki spalio pradžios. Nebūtina laukti visiško nokimo – vaisiai skinami žali ir dedami į dėžutę 2 savaitėms.

Rūšys

Graikinių riešutų genėjimas yra kelių rūšių – jauninantis, sanitarinis, formuojantis, reguliuojantis.

Kiekvienas iš jų turi savo paskirtį ir yra vykdomas laikantis griežtų taisyklių. Neteisinga technika padarys augalui daugiau žalos nei naudos.

Jauninantis

Senėjimą stabdantis genėjimas aktualus senesniems nei 10 metų medžiams, kai brandžių augalų derlius palaipsniui mažėja, o riešutų kasmet vis mažiau.

Genėjimo metu sodininkai pašalina šonines šakas, ilgas naujas ataugas ir į medžio vidų įaugančius ūglius. Procedūros dėka pailgėja augalo gyvenimas, atsiranda vietos naujų ir vaisingų šakų vystymuisi. Medžio vainikas įgis tinkamą formą, o riešutai taps dideli.

Procedūra taip pat aktuali tiems medžiams, kurie nuolat prastai veda vaisius. Tokie augalai genimi kas 7 metus. Kuo senesnis medis, tuo intensyviau genima.Taip pat jauninamoji procedūra išgelbės nuo šalčio nukentėjusį medį.

Sanitarinė

Sanitarinis genėjimas atliekamas, jei ant medžio yra daug sausų ir silpnų ūglių. Jos deformuojasi, pasidengia dėmėmis ir apnašomis, keičia spalvą. Tokios šakos sukuria palankią aplinką ligoms vystytis ir kenkėjų dauginimuisi, todėl sanitarinė procedūra yra jų atsiradimo prevencija.

Renginys taip pat atkuria augalo stiprumą, jei jis jau sirgo. Dažniausiai graikinius riešutus pažeidžia marsoniozė, bakteriozė, rudoji dėmė.

Tai įdomu:

Kaip auginti makadamijos riešutus namuose

Anakardžių riešutai – nauda ir žala moterims

Kokie riešutai yra sveikiausi moterims?

Formuojantis

Formuojamasis genėjimas yra skirtas skatinti sveikų ūglių augimą ir vystymąsi bei padidinti derlių. Procedūros dėka sustiprėja graikinio riešuto imunitetas, vainikas tampa galingas ir atsparus išorės veiksniams.

Formuojamasis genėjimas taip pat naudojamas, kai jauniems augalams reikia pagalbos formuojant vainiką. Svarbu, kad medis tolygiai augtų į ilgį ir plotį, o nauji ūgliai tolygiai pasiskirstytų palei skeletines šakas. Procedūra atliekama spalio mėnesį, kai baigiasi sulčių tekėjimas.

Dėmesio! Formuojamojo genėjimo metu sodininkai sutrumpina vidurinį kamieną ir visas skeletines šakas. Tai būtina norint gauti naują skeleto šaką, jei pažeista viena iš esamų.

Reguliavimo

Reguliuojamas genėjimas atliekamas praėjus 7-8 metams po pasodinimo. Iki to laiko lajoje susiformavo daug smulkių ūglių ir šoninių ataugų, trukdančių normaliam derėjimui.Lapai negauna reikiamo saulės spindulių kiekio ir užstoja vienas kitą bei šalia augančius ūglius.

Vasaros gyventojai rekomenduoja išpjauti apatinės pakopos pusiau skeletines šakas ir retinti vainiką. Taip pat pašalinami ūgliai su mechaniniais pažeidimais ir žaizdomis.

Formuojamosios genėjimo schemos

Karūnėlė formuojama pagal lyderio, pakopinį, taurės formos raštą.

Lyderio technika – tai rėmo šakų paskirstymo aplink medžio kamieną spirale metodas. Šoninės šakos paliekamos ant apatinių 3 pakopų, kol prasidės vaisiai, po to jos retinamos, kol visiškai pašalinamos. Dėl lyderio modelio vainikas yra gerai apšviestas iš visų pusių, o tai padeda padidinti produktyvumą.

Genint sluoksniais, ant kiekvienos pakopos paliekamos po 3 karkasines šakas, atstumas tarp kurių ne mažesnis kaip 15 cm.. Suaugęs medis turėtų turėti apie 5-6 pakopas. Procedūros metu pašalinama apatinė – iki 1,5 m virš žemės neturi augti jokios šakos. Laja retinama pakopinio formuojamojo genėjimo metu.

Jie naudojasi puodelio formos raštu, kad derliaus nuėmimas būtų patogesnis. Dubens formos vainikas leidžia orui praeiti, sudarydamas palankias sąlygas vaisiams vystytis. Genėjimas atliekamas 3 metus, kasmet pašalinant centrines šakas, kol medis turės 4 skeletines šakas 30 cm atstumu viena nuo kitos. Likę ūgliai kryžminami su viršutinių pakopų šakomis.

Instrukcijos pradedantiesiems: kaip rudenį pjaustyti graikinius riešutus pagal skirtingus raštus

Riešuto paruošimas kirpimui

Darbas pradedamas tik nuo aukštesnių nei 1,5 m medžių. Po derliaus nuėmimo graikinis riešutas laistomas paskutinį kartą, o dirva purenama, kad geriau įsigertų drėgmė. Trąšų nebarstoma rudenį, geriau tai daryti pavasarį ir vasarą.

Vasaros gyventojai atkreipia dėmesį į tai, kad medis būtų be vabzdžių kenkėjų ir ligų.Jei yra pažeidimo požymių, augalas pirmiausia apdorojamas ir tik tada pradedama procedūra. Sodininkai taip pat stebi sodo teritorijos švarą – joje neturi būti šiukšlių, piktžolių ir augalų šiukšlių. Nukritę lapai surenkami ir sudeginami.

Kaip tinkamai nupjauti graikinį riešutą rudenį

Kad graikinius riešutus rudenį genėtų teisingai ir nepakenktų augalui, sodininkai iš anksto paruošia įrankius ir išstudijuoja instrukcijas.

Reikalingos medžiagos ir įrankiai

Norėdami pašalinti žalius ūglius ir plonus jaunus ūglius, naudokite sodo žirkles arba aštriabriaunes genėjimo žirkles. Bukas instrumentas pakenks augalams – ant riešutmedžio palieka įplyšusius pjūvius, jie ilgai gyja ir tarnauja kaip terpė ligoms ir kenkėjams vystytis. Sodo įrankio rankena turi tvirtai tilpti rankoje ir neslysti. Gumuotos rankenos patogios. Prieš naudojimą įranga dezinfekuojama silpname kalio permanganato tirpale.

Norėdami nupjauti storas ir senas šakas, naudokite rankinį arba benzininį pjūklą. Jei šakos yra aukštai, naudokite kopėčias ir skutiklius ilgomis aliuminio rankenomis. Patyrę sodininkai rekomenduoja atkreipti dėmesį į asmenines saugos taisykles.

Dėmesio! Bet kokio tipo genėjimui reikalingas sodo lakas. Tai tiršta, minkšta medžiaga medžio dervos pagrindu. Sodo lakas apsaugo pjūvius nuo bakterijų ir mikrobų bei skatina greitą žaizdų gijimą. Naudojant var, dėvimos guminės pirštinės ir respiratorius.

Žingsnis po žingsnio genėjimo instrukcijos

Procedūra prasideda nuo medžio apžiūros – vasarotojai nustato, kurias šakas ir ant kurios pakopos reikia pašalinti.

Toliau pradedame pjaustyti:

  • trumpinti ilgesnius nei 60 cm dvimečius ūglius ir nusausinti šakas;
  • nupjauti nulūžusias ir pažeistas šakas derliaus nuėmimo metu;
  • pašalinti 1-2 karkasines šakas, augančias vainiko centre;
  • iškirpti plonus ir ilgus ūglius su ūgliais;
  • nupjauti jaunus ūglius;
  • iškirpti penėjimus ir vabzdžių paveiktus ūglius;
  • Sutepkite nupjautas vietas sodo laku.

Klaidos, kurių reikia vengti

Dažna pradedančiųjų sodininkų klaida – šakų nupjovimas iki nulio. Rekomenduojama palikti trumpas apie 20-40 cm vaisines šakeles, kad kitais metais jos virstų vaisiniais ūgliais. Vasaros gyventojai pamiršta dezinfekuoti ir sodo įrankius, todėl riešutmedis užsikrečia ligomis arba pažeidžiamas vabzdžių kenkėjų.

Riešutmedžiai taip pat kenčia, nes sodininkai neprižiūri pakopų. Kiekvienoje pakopoje reikia palikti 3-4 skeleto šakas. Priešingu atveju formuojamasis ar reguliuojamas genėjimas nebus naudingas.

Tai įdomu:

Ar migdolai yra geriausias riešutas moterims?

Kuo pušies riešutai naudingi moterims?

Jaunų ir senų medžių genėjimo ypatybės

Genėdami jaunus medžius (iki 5 metų), atkreipkite dėmesį į jauną žalią ataugą. Apatinėje pakopoje jo yra daug, todėl šakos prastai apšviestos. Ataugą pašalinkite sodo žirklėmis – jis plonas ir nereikalauja specialių įrankių. Yra nuomonė, kad genint riešutmedžio nereikia tepti sodo laku – nedidelės žaizdelės užgis pačios.

Dėmesio! Pirmaisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas formuojamajam genėjimui. Nepaisant to, kad graikinis riešutas dar neduoda vaisių, būtent šiuo metu svarbu užtikrinti, kad šakos augtų tinkama kryptimi. Jauni augalai neturėtų būti perpildyti.

Nuo 7-10 metų jauninamoji procedūra atliekama kasmet. Tai taip pat svarbu, kaip laiku laistyti ar tręšti.Jei medžio vainiko nesimato, išpjaunami visi nevaisingi ir deformuoti ūgliai. Nereikia bijoti tokių drastiškų priemonių – tai atjaunins medį ir pailgins jo gyvenimą. Sodininkai pasirūpina, kad vainiko viduje neaugtų šakos.

Priežiūra po procedūrų

Kai žaizdos užgyja, graikinis riešutas apipurškiamas Bordo mišinio arba karbamido tirpalu. Tai daroma siekiant apsaugoti medį nuo ligų ir kenkėjų. Apdorokite augalą ryte arba vakare, naudodami purškimo buteliuką su tirpalu.

Suaugę augalai žiemoja be pastogės, o jauni medžiai žiemoti suvyniojami į maišą. Kamieno pagrindas mulčiuojamas šienu arba medžio drožlėmis – tai apsaugo šaknų sistemą nuo užšalimo. Ši taisyklė ypač aktuali šalto ir permainingo klimato regionams.

Patyrusių sodininkų patarimai

Patyrę sodininkai rekomenduoja formuojamąjį genėjimą atlikti keliais etapais.. Antraisiais metais po pasodinimo parenkamas stiprus vertikalus ūglis, o likusios šakos suspaudžiamos. Trečioje nupjaunami šoniniai ūgliai ir formuojamas vainikas, o ketvirtoje lajoje paliekamos 5-6 skeletinės šakos.

Vasaros gyventojai pataria atliekant procedūrą stebėti medžio būklę. Pavyzdžiui, jei riešutas serga, geriau atidėti procedūrą. Nėra prasmės stengtis pagerinti augalo sveikatą, kol jis neatsikratys bakterijų ir mikrobų.

Jei po genėjimo žaizdos ilgai negyja, tada pakartotinai apdorokite jas sodo laku. Jei jo nėra, naudokite molio glaistą: 2 dalys molio sumaišomos su 1 dalimi deviņvīru jėga ir 2 dalimis smulkaus šieno. Mišinys praskiedžiamas vandeniu iki tirštos konsistencijos.

Išvada

Jaunus ir daugiamečius riešutmedžius reikia genėti.Procedūros metu sodininkai pašalina senus, sausus, nenešančius ir pažeistus ūglius. Plonoms šakoms pjauti naudokite sodo žirkles, o storoms – pjūklą.

Priemonė turi būti aštri, kitaip suplėšytos žaizdos užgis ilgai. Vėliau ūgliai sutepami sodo laku, apdorojami vario sulfato tirpalu ir paruošiami žiemoti. Negenint medis nusilpsta, sustorėja, prastai veda vaisius.

Pridėti komentarą

Sodas

Gėlės