Kuo pavojingos bulvės ir ar galima jomis apsinuodyti?

Žmonės įtariai vertina egzotiškus vaisius ir daržoves, tačiau yra produktų, kurių niekas neįtaria. Viena iš jų – bulvės. Ši daržovė auga beveik 100 šalių ir įvairiose platumose. Rusijoje (ir ne tik) bulvės tapo pagrindiniu maisto produktu, todėl liaudyje jos vadinamos „antra duona“.

Bulvės visiems pažįstamos nuo vaikystės, iš jų galima pagaminti šimtus skanių ir sveikų patiekalų. Ši daržovė taip tvirtai įsitvirtino kasdieniame racione, kad net nekyla minčių, jog galite ja apsinuodyti. Tačiau bulvių gumbai jokiu būdu nėra tokie nekenksmingi ir gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Perskaitykite, kaip netapti nuodingų bulvių auka ir ką daryti apsinuodijus.

Bulvių nuodai

Bulvės priklauso nakvišų šeimai, kuriai priklauso daug itin prastos reputacijos augalų. Tai yra narkotikas tabakas, saldžiųjų nakvišų ir vėgėlių, iš kurių nuo neatmenamų laikų buvo gaminami nuodai. Visuose šiuose augaluose yra toksinų, kurių kai kurie net ir nedideli kiekiai yra mirtini žmogui.

Gali atrodyti, kad bulvės išsiskiria iš pavojingų giminaičių, tačiau taip nėra. Taip pat sintetina ir kaupia toksines medžiagas: solaniną ir hakoniną. Tai glikoalkaloidai, kurie gaminami bulvių gumbuose, stiebuose, lapuose ir žieduose, siekiant apsaugoti nuo vabzdžių ir įvairių ligų. Hakonino koncentracija gumbuose nedidelė, todėl pagrindinis pavojus bulvių mėgėjams yra solaninas.

Tai įdomu! Solaninas yra nakvišėms būdingas toksinas. Todėl jis pavadintas pagal lotynišką šios šeimos pavadinimą (Solanaceae).

Daugiausia solanino yra žievelėje, tiesiai po ja esančiame gumbų sluoksnyje ir vadinamosiose akyse – bulvių pumpuruose. Todėl, nepaisant to, kad dauguma naudingųjų bulvių medžiagų yra susitelkusios lupenoje, jos nevalgykite.

Beveik visi nuo vaikystės žino, kad nevalgo žalių bulvių. Todėl daugelis žmonių mano, kad žalumynai ant bulvių lukštų yra solaninas, tačiau tai netiesa. Gumbų spalvos pasikeitimą sukelia absoliučiai nekenksmingas chlorofilas, kuris ten susidaro veikiamas saulės. Žalumynai laikomi aiškiu nuodų ženklu, tačiau kartais nuodingos bulvės spalva nė kiek nesiskiria nuo saugių.

Didžiausią žalą daro bulvės, esančios atvirose vitrinose tiesioginiuose saulės spinduliuose. Juk būtent saulės šviesa skatina solanino gamybą. Kartais pirkėjas gauna senų gumbų, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Tokiose bulvėse taip pat gali būti pavojinga toksino koncentracija.

Tai įdomu! Kad bulvėse neatsirastų solanino, Amerikoje ir Europos šalyse gamintojai jas supakuoja į nepermatomus lininius maišelius ir nustato 3 mėnesių galiojimo laiką.

Kaip atsiranda intoksikacija?

Iš virškinimo sistemos solaninas absorbuojamas į kraują ir pasiskirsto visame kūne. Vidutiniškai tai trunka apie 2 valandas. Didžiausios rizikos sritys yra nervų, širdies ir kraujagyslių bei šlapimo sistemos, taip pat kvėpavimo organai.

Ar galima apsinuodyti bulvėmis? 2–5 mg koncentracija 1 kg kūno svorio yra pavojinga organizmui. Jei jis pasiekia 6 mg/kg, galima mirtis. 70 kg sveriančiam žmogui 420 mg dozė bus mirtina.

Remiantis šiais skaičiais, apsinuodijimas įvyks, jei vienu metu suvalgysite apie 2 kg žalių bulvių. Nedaug žmonių sugeba susidoroti su tokia dalimi, ir gali atrodyti, kad pavojaus nėra. Tačiau čia įsigalioja viena itin pavojinga šios medžiagos savybė.

Solaninas visiškai pašalinamas iš organizmo tik po paros. Valgant nuodingas bulves kelis kartus per dieną kelias dienas, toksinas kaupiasi organizme ir gali pasiekti pavojingas sveikatai koncentracijas. Būtent šis veiksnys kelia bėdų tiems, kurie mano, kad mažos žalių bulvių porcijos nekenkia organizmui.

Tai įdomu! Vienas iš labiausiai paplitusių apsinuodijimų bulvėmis įvyko 1979 m. Londono berniukų mokykloje. Tada 78 vaikai ir keli mokytojai staiga pradėjo jausti pilvo skausmą, vėmimą, viduriavimą ir mėšlungį. Kai kurie net pateko į komos būseną. Tiriamieji gydytojai išsiaiškino, kad protrūkį sukėlė bulvių maišas, kuris metus buvo laikomas rūsyje.

Apsinuodijimo simptomai

Apsinuodijimas bulvėmis savo simptomais labai nesiskiria nuo įprasto apsinuodijimo maistu. Pirmuosius požymius galima pastebėti praėjus 8–12 valandų po vartojimo:

• kartumas ir deginimas burnoje;
• temperatūros padidėjimas;
• greitas kvėpavimas, dusulys;
• išsiplėtę vyzdžiai;
• kardiopalmusas;
• nusilenkimas;
• stiprus seilėtekis;
• skrandžio spazmai;
• pykinimas ir vėmimas;
• viduriavimas;
• galvos skausmas ir galvos svaigimas;
• mieguistumas;
• alpimas, traukuliai.

Kai kuriais atvejais apsinuodijusiam žmogui sutrikusi kalbos darna ir sumišimas. Dar rečiau pacientas patenka į komos būseną. Paprastai tai atsitinka esant ypač sunkiam apsinuodijimui ir nervų sistemos depresija.

Atsižvelgiant į apsinuodijimo solaninu simptomų sunkumą, išskiriami 3 sunkumo laipsniai:

1. Dėl lengvo apsinuodijimo atsiranda virškinimo sutrikimas, kurį lydi pykinimo jausmas. Gali būti vėmimas 3-6 kartus per dieną. Dažnai skauda galvą ir ne itin stiprus pilvo skausmas.
2. Esant vidutinio sunkumo apsinuodijimui atsiranda daug ryškesnių simptomų. Pacientas jaučia stiprius ir skausmingus mėšlungius pilve, atsiranda viduriavimas, stiprus, dažnas vėmimas. Be to, šiam sunkumo laipsniui būdingas galvos svaigimas, aukštas kraujospūdis ir širdies ritmo sutrikimai (tachikardija).
3. Sunkaus apsinuodijimo atveju pacientui pasireiškia traukuliai, periodiškai netenka sąmonės, sutrinka širdies ir inkstų veikla. Kadangi solaninas slopina nervų sistemą, kai kurias aukas ištinka koma.

Pirmoji pagalba

Pirmoji pagalba solanino aukai turi būti suteikta nedelsiant, kai pasireiškia simptomai. Tačiau prieš tai reikėtų nustatyti apsinuodijimo sunkumą.

Lengvo apsinuodijimo atveju pakanka apsiriboti sorbentų (pavyzdžiui, aktyvintos anglies) ir dideliu skysčio kiekiu. Po 1-2 dienų visi apsinuodijimo požymiai turi išnykti.

Jei apsinuodijęs asmuo sutrinka, praranda koordinaciją ir kalbą arba prasideda traukuliai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Neįmanoma susidoroti su tokiu sunkiu apsinuodijimu improvizuotomis priemonėmis.

Svarbu! Apsinuodijus mažus vaikus, nėščia moteris, sergantieji diabetu ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis būtinai turi kviesti greitąją medicinos pagalbą, nepaisant numatomo apsinuodijimo sunkumo.

Prieš atvykstant gydytojui, galite:

1. Sukelkite vėmimą ir praskalaukite skrandį dideliu kiekiu vandens. Šie veiksmai kartojami keletą kartų, kol skrandis visiškai išsivalys, t. y. kol išeinantis vanduo taps skaidrus.
2. Apsinuodijimą sumažinkite, skirdami apsinuodijusiam asmeniui aktyvuotos anglies, Enterosgel arba Smecta.
3. Įsitikinkite, kad kūnas nedehidratuoja. Pacientas turi gerti daug skysčių. Galite duoti jam vandens, kompoto ar šiltos arbatos be cukraus.

Apsinuodijimo gydymas

Šiuo metu mirties nuo apsinuodijimo solaninu rizika yra itin maža. Prieš parduodant į parduotuvę patenkančios bulvės yra kruopščiai patikrinamos, ar nėra žmonėms pavojingų toksinų. Tačiau tai nesuteikia 100% saugumo garantijos. Kartais solaninas gumbuose gaminamas tiesiai parduotuvėse, jei neatsargūs pardavėjai pažeidžia laikymo sąlygas.

Gydymo namuose trukmė neviršija 10 dienų. Pacientas turi būti ramus. Jis turėtų gerti kuo daugiau skysčių, vartoti sorbentus ir laikytis švelnios dietos. Būtent dieta šiuo metu vaidina pagrindinį vaidmenį. Jo pažeidimas gali sukelti nemalonių komplikacijų ir sulėtinti gydymą.

Jei pacientą reikia hospitalizuoti, gydytojai skiria infuzijos ir fermentų terapiją bei simptominį gydymą.

Valgyti bulves apsinuodijus

Apsinuodijus būtina atidžiai parinkti maisto produktus, kad nepablogintumėte situacijos. Žmonės dažnai susimąsto, ar gali valgyti bulves, jei jos apsinuodijo.Juk ši daržovė – viena pagrindinių kasdienėje mityboje.

Valgyti bulves apsinuodijus nedraudžiama. Jis neapsunkina peristaltikos ir nedirgina skrandžio ir žarnyno gleivinės. Tačiau ne visus bulvių patiekalus galima valgyti.

Pirmąją apsinuodijimo dieną mitybos specialistai rekomenduoja visiškai susilaikyti nuo maisto. Nuo antrojo galite pereiti prie švelnios dietos. Jam tinka šie patiekalai:

1. Bulvių košė su vandeniu. Jis gerai prisotina ir neapkrauna skrandžio. Konsistencija turi būti skysta, sviesto ar pieno dėti draudžiama.
2. Virtos bulvės. Apsinuodijus galima valgyti ir virtas bulves. Jame esantis solaninas išsiskirs į vandenį, todėl nėra pavojaus pabloginti virškinamojo trakto būklę.
3. Sriubos su bulvėmis. Juose neturėtų būti daug padažo ir riebalų, be prieskonių.

Be virimo, galima ir bulves virti garuose. Tačiau šis metodas yra mažiau saugus, nes apdorojimas garais nesunaikina solanino.

Svarbu! Kiekvienas žmogus turi savo atsigavimo laikotarpį po apsinuodijimo, todėl reikia klausytis savo kūno. Jei atsiranda diskomfortas, geriau porcijas sumažinti arba jį sukėlusį produktą išmesti.

Apsinuodijimo pasekmės

Apsinuodijimo bulvėmis pasekmės labai priklauso nuo į organizmą patekusios solanino dozės. Dažniausiai įvyksta lengvas apsinuodijimas, kuris praeina po 1–3 dienų ir žmogus visiškai pasveiksta.

Esant sunkioms apsinuodijimo formoms, pasekmės yra rimtesnės. Solaninas gali pažeisti nervų sistemą ir neigiamai paveikti virškinimo sistemos bei inkstų veiklą. Rezultatas bus virškinimo trakto ligos (gastritas, kolitas arba pankreatitas), lėtinis inkstų nepakankamumas ir asteninis sindromas (išsekimas).

Kartais apsinuodijimas solaninu sukelia ūminį inkstų nepakankamumą, kuris gali būti mirtinas. Tokie atvejai yra labai reti, o laiku suteikus pagalbą, jų tikimybė sumažėja iki nulio.

Prevencinės priemonės

Nepaisant to, kad kartais didelės solanino koncentracijos bulvėse negalima nustatyti plika akimi, yra keletas būdų ir taisyklių, kurios padės apsisaugoti nuo apsinuodijimo:

1. Saugiausia pirkti fasuotas bulves, ant kurių pakelių yra pažymėta pakavimo data. Tokiu atveju nėra rizikos įsigyti pasenusių prekių.
2. Geriausias būdas išvengti solanino kaupimosi yra laikyti bulves tamsioje, vėsioje vietoje. Pageidautina nepermatomuose lininiuose maišeliuose.
3. Gumbai turi būti periodiškai tikrinami. Jei bulvės pažaliavo ar išdygo, geriau jas išmesti.
4. Turėtumėte atkreipti dėmesį į sezoniškumą. Vasarą, rudenį ir žiemos pradžioje galite drąsiai valgyti bulves, nes pasėlis dar šviežias ir nespėjo kaupti pavojingų toksinų. Po Naujųjų metų geriau apsiriboti bulvių valgymu.
5. Patiems auginant bulves, reikia jas sodinti pakankamu gyliu. Per arti paviršiaus ar išlindę iš žemės gumbai būna kartūs, nes juose smarkiai padidėja solanino kiekis. Taip pat būtina įkalti bulves.
6. Bulvėms senstant jų odelės storėja, sūdytos jautienos kiekis didėja. Todėl nuo pasenusio šakniavaisio reikia nupjauti ir žievelę, ir viršutinį sluoksnį.
7. Virimo metu solaninas ne visada pašalinamas.Priešingai, bulvių kepimas padidina (nors ir šiek tiek) jų koncentraciją, nes dalis vandens palieka gumbus. Tačiau verdant šis toksinas iš bulvių išsiskiria į vandenį.

Taip pat skaitykite:

Ką daryti, kad baklažanai netaptų kartūs ir ar galima valgyti karčius vaisius?

Kaip nustatyti, ar arbūzas yra mergaitė, ar berniukas, ir pasirinkti saldų, prinokusį vaisių.

Išvada

Bulvės – nebrangus, skanus ir maistingas produktas, iš kurio galima paruošti neįtikėtinai daug įvairių patiekalų. Tačiau net ir su juo reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta apsinuodijimo solaninu.

Nevalgykite žalių ar išdygusių bulvių. Laikykite jį vėsioje, tamsioje vietoje. Nepirkite iš gatvės pardavėjų ar parduotuvių, kurios negali užtikrinti tinkamų laikymo sąlygų. Laikydamiesi šių paprastų taisyklių galėsite mėgautis bet kokiais patiekalais iš šios daržovės nerizikuodami savo sveikatai.