Ką daryti, kad baklažanų lapai neišdžiūtų ir kodėl jie išdžiūsta ir skilinėja
Baklažanų auginimo procesas yra paprastas ir nereikalauja specialių priemonių. Tačiau yra dažna problema – lapų išdžiūvimas ant krūmų. Taip yra daugiausia dėl netinkamos baklažanų priežiūros ir laikymo sąlygų.
Kodėl baklažanai išdžiūsta atvirame lauke, kaip elgtis su jų išdžiūvimu ir kokios yra prevencinės priemonės, mes jums pasakysime šiame straipsnyje.
Kodėl baklažanai išdžiūsta?
Viena iš priežasčių – sodinant sodinukus pažeistos šaknys. Šiuo atžvilgiu baklažanai blogai įsišaknija naujoje vietoje ir palaipsniui išdžiūsta.
Svarbu! Netinkamas sodinukų sukietėjimas arba visiškas šios procedūros nebuvimas lemia šaknų sistemos peršalimą, dėl to neįsisavinamos maistinės medžiagos ir augalas išdžiūsta.
Druskų kaupimosi viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose procesas taip pat veda prie baklažanų lapų garbanojimo ir džiūvimo.
Kita priežastis yra laistymo ir temperatūros sąlygų pažeidimas. Dažnai šilumos ar drėgmės trūkumas sukelia dehidrataciją, o perteklius sukelia šaknų sistemos puvimą.
Ta pati situacija yra ir su apšvietimu: dėl ilgos dienos šviesos išdžiūsta lapai ir atsiranda nudegimų. O kai trūksta šviesos, baklažanai negamina reikalingų mineralų, todėl lapai skilinėja.
Kenkėjai ir ligos taip pat gali turėti žalingą poveikį augalui, o tai reiškia, kad žalia masė nudžiūsta.
Netinkama augalų priežiūra
Kad baklažanai sparčiai augtų ir derėtų gausiai, jiems reikia maistinių medžiagų. Trūkstant svarbių mikroelementų, jie praranda spalvą ir greitai pradeda džiūti. Geltonumo priežastis Tai lengva suprasti: jei ant lapų nėra infekcijos ar kenkėjų, tada problema yra esant netinkamai priežiūrai. Tai ypač pasakytina apie augalus, augančius šiltnamyje ar šiltnamyje.
Sėjomainos pažeidimas ir pagrindinės nusileidimo taisyklės veda prie blogo augalų vystymosi.
Pernelyg patręštas dirvožemis gali sukelti verticiliją. Šios grybelinės ligos pažeidimai primena nudegimus. Lapų gyslos pagelsta, susisuka ir išdžiūsta. Tada liga išplinta į vegetatyvines baklažanų dalis.
Dėl nepakankamos dirvožemio drėgmės lapai pagelsta ir išdžiūsta dėl vandens trūkumo.
Ligos ir kenkėjai
Baklažanai dažnai kenčia nuo voratinklinių erkių, kurios atsiranda dėl aukštesnės temperatūros ir sausumo. Norėdami suprasti, kad augalas kenčia nuo šio konkretaus parazito, atidžiai apžiūrėkite lapus iš užpakalinės pusės. Ankstyvoje infekcijos stadijoje erkė ne visada pastebima, tačiau esant masinei infekcijai, lengva pamatyti juodus taškelius ir mažus voratinklius, esančius arčiau stiebo.
Gana dažnai lapų pageltimas ir džiūvimas atsiranda dėl amarų ir baltasparnių poveikio. Šie parazitai greitai dauginasi per sausame ir karštame klimate. Voratinklinės erkės telkiasi po lapais, o amarų didelėmis koncentracijomis galima aptikti tik baklažanų augimo laikotarpiu.
Esant aukštai temperatūrai ir aukštai dirvožemio drėgmei, augaluose išsivysto fuzariozės.
Augalai taip pat dažnai suserga nuo vėlyvojo pūtimo. Liga prasideda dėmėmis ant lapų ir sukelia augalo mirtį.
Kaip elgtis su išdžiūvusiais baklažanais
Lapų džiovinimas ant subrendusių baklažanų krūmų dažnai trunka iki sezono pabaigos. Iš sergančių augalų gero derliaus nuimti neįmanoma, todėl svarbu užkirsti kelią ligoms ir kenkėjams plisti. Lengviau išspręsti problemą, jei nustatote jos šaltinį.
Laistymo ir tręšimo taisyklės
Laistyti augalus reikia pakankamai, bet saikingai. Per daug drėgmės sukelia šaknų sistemos puvimą ir vėlyvojo pūtimo vystymąsi. Augalai laistomi vakare, kai jų neveikia tiesioginiai saulės spinduliai. Vandens lašai ant lapų ir stiebų, veikiami saulės, sukelia nudegimus.
Persodinant augalus į naują vietą, pirmiausia maitinimas atliekami jam prigijus. Vėlesni maitinimai atliekami po 10, po 20 ir po 30 dienų.
Maistinių medžiagų mišiniui paruoškite tirpalą 10 litrų vandens, įpilkite 10 g kalio permanganato, 2 g vario sulfato, 3 g boro rūgšties ir 2 g cinko sulfato.
Svarbu! Norint gauti kokybišką derlių, tręšti rekomenduojama žydėjimo ir derėjimo metu.
Kaip kovoti su ligomis ir kenkėjais
Norint atsikratyti ligų ir neleisti joms plisti, lysvės laistomos vandeniu, pridedant fungicidinių preparatų „Maxim“ arba „Fundazol“. Biologinės medžiagos Fitosporin, Trichoderma, Previkur, Gamair ir Trichophyte žymiai pagerina dirvožemio mikrofloros sveikatą.
Kai lapus pažeidžia vėlyvas pūtimas, augalai apdorojami cirkoniu arba fitosporinu.
Insekticidai „Aktar“ ir „Fitoferm“ padeda atsikratyti baltasparnių. O jei augalas užkrėstas amarais, baklažanai gydomi Keltan arba Karbofos.
Siekiant kovoti su voratinklinių erkių padariniais, lapai dažniausiai purškiami česnako ir svogūno antpilu, įpylus nedidelį kiekį muilo.
Prevencinės priemonės
Geriausias būdas išvengti augalų išdžiūvimo – laikytis sėjomainos taisyklių.
Siekiant išvengti baklažanų ligų, kurias sukelia grybai, lovos kruopščiai išvalomos nuo augalų liekanų. Šiltnamiuose ar šiltnamiuose dirva sodinukams keičiama arba dezinfekuojama.
Lysvės mulčiavimas padės sumažinti patogeninių grybų vystymąsi. Žemės paviršius neperkais ir neišdžius.
Kad išvengtumėte voratinklinių erkių, pašalinkite visas piktžoles ir dezinfekuokite augalus.
Šiltnamio sąlygomis nepamirškite apie sistemingą kambario vėdinimą.
Svarbu! Į lysves, kuriose anksčiau augo pomidorai ar bulvės, augalai nesodinami.
Išvada
Imantis prevencinių priemonių to lengva išvengti pageltimas ir lapų džiovinimas. Svarbiausia laikytis pagrindinių augalų priežiūros rekomendacijų. Savalaikis gydymas vaistais nuo ligų ir kenkėjų padės išvengti lapų išsausėjimo ir skilinėjimo.