Kuo „Romashka“ melionas skiriasi nuo kitų veislių ir ar verta jį auginti?

Melionas priklauso melionų pasėliams. Kilmės šalis – Afrika, tačiau į Europą melionas buvo atvežtas tik XVI amžiuje. Šiandien pasėlius aktyviai augina pietinių regionų sodininkai, nes norint gauti turtingą derlių, reikalinga derlinga dirva ir šiltas klimatas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš populiariausių veislių - ramunėlių, išnagrinėsime jos auginimo ypatybes ir būdus, kaip padidinti produktyvumą.

Melionų veislės Ramunė aprašymas

Prieš augindami melioną savo sklype, verta išstudijuoti veislės ypatybes ir jos skiriamąsias savybes. Ramunėlės rodo puikius rezultatus tik maistingoje dirvoje, o sėjai turi būti parinktos tik stambios sėklos. Ramunėlės, kaip ir dauguma melionų, sunoksta palaipsniui, pailgėja veislės derėjimo laikotarpis.

Skiriamieji bruožai

Ramunėlės yra vidutinio sezono veislė, pirmasis derlius gaunamas praėjus 80–90 dienų po pasodinimo. Krūmai vidutinės lapijos, kompaktiški. Veislė yra nepretenzinga priežiūrai, tačiau kartais reikia suformuoti krūmą. Melionas puikiai prisitaikęs prie karšto ir sauso klimato, todėl sodininkai rekomenduoja jį sodinti Astrachanės ir Voronežo regionuose.

Charakteristikos

Vaisiai šiek tiek pailgi, apvalūs, šviesiai geltoni su žaliomis gyslomis. Minkštimas baltas, tankus. Ramunėlių skonis nėra toks ryškus ir saldus, kaip, pavyzdžiui, daugelio muskadinų veislių, tačiau melionas turi malonią struktūrą ir gaivumą.

Be to, vaisiai puikiai laikomi dėl tankios ir kietos žievelės, taip pat gerai toleruoja gabenimą dideliais atstumais. Meliono svoris yra nuo 1,5 iki 4 kg, o iš vieno krūmo sodininkai surenka apie 6 kg gražių geltonų vaisių.

Įdomus! Minkštime yra natūralių, lengvai virškinamų cukrų, taip pat baltymų, krakmolo, pektino, organinių rūgščių, skaidulų, mineralinių elementų ir vitaminų. Produktas ypač vertinamas širdies, inkstų ir šlapimo takų ligų profilaktikai. Melione yra vertingos geležies, kuri naudinga esant žemam hemoglobino kiekiui, mažakraujystei ir bendram nuovargiui.

Kaip patiems užsiauginti šią veislę

Visų pirma, pasirūpinkite būsimomis lovomis. Kadangi melionas mėgsta vitaminingą ir purią dirvą, rudenį kastuvu kaskite dirvą ir įpilkite humuso 4 kg 1 kv.m. m. Jei vieta molinga, įpilkite upės smėlio arba pjuvenų.

Atėjus pavasariui, lysves vėl iškasti, o tada tręšti fosforo ar kalio trąšomis. Prieš tiesiogiai sodinant, į žemę įberkite perpuvusio mėšlo – tai bus gera azoto trąša.

Nusileidimas

Prieš sodindami sėklas dezinfekuokite boro rūgšties ir cinko sulfato tirpalu. Norėdami dezinfekuoti, tiesiog pamirkykite sėklą 12 valandų, tada išimkite ir išdžiovinkite. Patyrę sodininkai taip pat rekomenduoja prieš sėją grūdinti sėklas 18 valandų panardinant į šaltą, o po to 20 valandų į šiltą vandenį. Kartokite šiuos veiksmus dvi savaites. Grūdinimas stiprina augalo imunitetą ir apsaugo nuo ligų.

Paruoštoje dirvoje 80 cm atstumu viena nuo kitos padarykite skylutes. Ramunėles geriausia sodinti po visų šalnų, maždaug gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.Pasodintas sėklas pabarstykite žeme ir vandeniu. Pirmosiomis dienomis sukurkite dirbtinį atspalvį sodinukams, tai padės jiems geriau prisitaikyti. Jei lauke vėsus oras, uždenkite daigus plastikine plėvele.

Svarbu! Daugelis žmonių naudoja sodinukų sodinimo būdą. Paruoškite augalus 25 dienas prieš sodinimą į atvirą žemę. Norėdami tai padaryti, įdėkite dirvą į durpių tabletes ir į kiekvieną konteinerį pasodinkite 2–3 sėklas. Daigai dedami į šiltą ir sausą vietą, kurioje oro temperatūra 18 laipsnių. Sėjinukų priežiūra yra paprasta, svarbiausia, kad laistant vanduo nekristų ant stiebų ir lapų, o tekėtų tiesiai į šaknį.

Priežiūra

Kol ramunėlės auga žemėje, būtina reguliariai laistyti, ravėti ir tręšti lysves. Pažvelkime atidžiau, kaip prižiūrėti melionus, kad derlius būtų gausus:

1. Atsargiai atlaisvinkite dirvą, kad nepažeistumėte augalo šaknų. Geriausia dirvą purenti 10-15 cm, toliau nuo šakniastiebių. Pasirodžius šoniniams ūgliams, augalas sukalamas, kad stiebai gautų kuo daugiau naudingų medžiagų.
2. Žemę laistykite saikingai, nes melionas nemėgsta drėgmės pertekliaus. Palaukite, kol žemė išdžius, tada laistykite ramunėlę. Saikingas laistymas padės išvengti krūmų puvimo ir derliaus praradimo.
3. Nepamirškite pašalinti piktžolių. Faktas yra tas, kad piktžolės padidina ligų ir kenkėjų išsivystymo riziką, todėl kas 10-12 dienų ravėdami lysves pašalinkite nuo pašalinės augmenijos.
4. Kalbant apie trąšas, sodininkai renkasi fosforo, kalio ir azoto trąšas. Be jų beveik neįmanoma gauti sultingo ir gražaus meliono. Augalui augant tręšimas atliekamas kas 2-3 savaites. Jie naudoja žolelių, humuso, paukščių išmatų, humuso ir pelenų užpilus.

Jei auginate melioną šiltnamyje, nepamirškite reguliariai vėdinti konstrukcijos. Šiltnamyje ypatingas mikroklimatas ir didelė drėgmė, todėl svarbu į jį įsileisti gryno oro.

Taip pat stebėkite apdulkinimą: jei natūraliai nesiseka, turėtumėte įsikišti. Patikrinkite kiaušidžių gėles prie pagrindo. Jei yra, tai moteriška gėlė; jei ne, tai vyras. Paimkite nedidelį šepetėlį ir perkelkite žiedadulkes iš vyriškos gėlės į moteriškąją gėlę.

Įdomus! Prancūzijos karalius Henrikas VI pasmerkė melioną dėl skrandžio sutrikimo, kurį sukėlė per didelis šio produkto vartojimas. Oficialioje aplinkoje melionas buvo viešai pripažintas kaltu. Tačiau po kurio laiko šis įvykis buvo ištrintas iš atminties, ir žmonės vėl pradėjo valgyti melioną.

Auginimo ypatybės ir galimi sunkumai

Dažnai sodininkai melionus augina išskirstytu būdu, ty vynmedžiuose, pasklidusiuose sodo lysvėje. Virš ketvirto lapo nuspaudžiamas pagrindinis ūglis, dėl to išauga 2 šoniniai ūgliai, kurie po kurio laiko nuskabomi. Taikant šią techniką, visos maistinės medžiagos patenka į vaisių formavimąsi, o ne į viršūnių vystymąsi.

Augindami melionus sodininkai susiduria su puvinio problema. Faktas yra tas, kad stiebai dažnai negali išlaikyti vaisiaus svorio, todėl melionai atsiduria ant žemės. Dėl drėgmės jie pradeda pūti. Norėdami to išvengti, po kiekvienu vaisiu padėkite po nedidelę lentą.

Kitas svarbus dalykas yra šaknų sistemos augimas. Meliono šaknys patenka giliai į žemę, šiltuose kraštuose augalas taip gauna vandens. Svarbu, kad šaknys augtų plačiau, o ne giliau. Tai galima pasiekti laistant išilgai vagų, esančių tarp eilių. Prieš laistydami lysves būtinai atlaisvinkite ir ravėkite.

Be to, reguliariai naudokite organines trąšas ir mineralinius kompleksus. Idealiu atveju šaknų maitinimas kaitaliojamas su šėrimu lapais, dėl kurių pasėliai retai suserga ir rodo puikius rezultatus.

Veiksmingiausiomis pripažįstamos šios priemonės:

1. Žolės ir mėšlo užpilas. Laistymas jį naudojant sumažina dirvožemio rūgštingumą ir daro dirvą maistingesnę bei naudingesnę pasėlių vystymuisi. Užpilui ruošti tinka bet kokia žolė.
2. Pelenų tirpalas pagerina vaisių skonį.
3. Kalio monofosfatas reguliuoja vandens balansą ir leidžia vaisiams greitai sustingti.
4. Kalcio nitratas saugo nuo puvinio ir įprastų pasėlių ligų.

Ligos ir kenkėjai

Romashka veislės melionai, kaip ir daugelis melionų, turi polinkį į daugybę ligų. Dažniausiai jie atsiranda dėl netinkamos priežiūros arba didelės drėgmės.

Dažniausios ligos:

1. Šaknų puvinys kuris „nudažo“ šaknis rūdžių spalva, todėl jos tampa silpnos ir plonos. Po kurio laiko lapai išdžiūsta, todėl augalas miršta. Kaip prevencinė priemonė prieš sodinimą naudokite privalomą sėklų dezinfekciją.
2. Fuzariumas yra grybelinė infekcija. Atsiranda žydėjimo ar derėjimo metu. Lapai išblunka ir pasidengia pilka danga. Jei priemonių nesiimama laiku, augalas žūva per 1 savaitę. Net jei derlius buvo išsaugotas, vaisiai bus mažiau skanūs ir saldūs. Profilaktikai tinka fosforo ir kalio produktai.
3. Pūkuotoji miltligė yra dar vienas grybelis. Atsiranda kaip mažos geltonos dėmės ant lapų. Laikui bėgant lapai tampa ligoti ir pilkos spalvos.Jei susirgote, sodininkams patariama nedelsiant kreiptis pagalbos į profesionalius vaistus, pavyzdžiui, Topaz ar Oksikhom. Svarbu laikytis nurodytos dozės ir gamintojo rekomendacijų.

Pavojingiausias kenkėjas yra melioninė musė. Be meliono, vabzdys kenkia arbūzams ir agurkams. Lervos patenka į vaisiaus vidų, kur pradeda pūti. Per 8–18 dienų kenkėjas gali sunaikinti 100% derliaus.

Jei ant meliono radote gilią dėmę, nedelsdami nurinkite jį ir sudeginkite nuo lysvės. Tada apdorokite melionų lovas Condifor arba Fufanon.

Prevenciniais tikslais sodininkai pataria lysves apdoroti Zenit arba Rapier produktais.

Purškimas atliekamas du kartus per sezoną. Pirmą kartą – susiformavus pirmiesiems lapeliams, o antrą kartą – formuojant kilpas. Kenkėjo atsiradimo išvengsite ir laikantis sėjomainos bei laiku tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Derliaus nuėmimas ir panaudojimas

Brandinimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio sąlygų ir priežiūros ypatybių. Saldus aromatas padės suprasti, ar Ramunėlių veislė prinokusi, ar ne. Prinokę vaisiai turi klasikinį meliono kvapą. Jei melionas nekvepia, vadinasi, jis dar neprinokęs.

Svarbu! Suprasti sunokimo laipsnį padės gerai žinomas metodas – vaisiaus bakstelėjimas delnu. Jei garsas blankus, vadinasi, melionas prinokęs. Be to, prinokę vaisiai įgauna vienodą šviesiai geltoną spalvą.

Rinkimui pasirenkama sausa ir nevėjuota diena. Surinktus prinokusius vaisius padėkite į saulę. Per savaitę melionai išdžiūsta – tai padidins jų galiojimo laiką. Jei norite ilgiau išsaugoti derlių, rinkitės tik sveikus ir lygius vaisius, kurių kotelis yra 5 cm.Optimali laikymo temperatūra yra nuo 5 iki 15 laipsnių.

Melionai daugiausia naudojami desertams gaminti ir saldūs patiekalai, tačiau ramunėlių skonis tinka ir užkandžiams bei salotoms ruošti.

Pavyzdžiui, stalą papuoš keptas melionas tešloje, makaronų salotos su krevetėmis ir melionu, vištienos filė su melionų salsa. Tačiau ypač vertinami desertai iš meliono – želė, kokteiliai, pieno kokteiliai, marmeladas, šerbetas, ledai.

Įdomus! Iš meliono verdama net saldi sriuba. O iš melionų, žaliųjų citrinų ir apelsinų sulčių, pridedant cinamono ir mėtų, galite sukurti skanų ir gaivų vasaros desertą.

Veislės privalumai ir trūkumai

Ramunėlių veislė vertinama dėl lengvos priežiūros ir patrauklaus pateikimo. Pats melionas, kaip ir patiekalai su melionu, yra ne tik skanūs, bet ir sveiki. Dėl gausaus vitaminų ir makroelementų kiekio produktas aktyviai naudojamas dietinėje mityboje.

Tarp trūkumų sodininkai atkreipia dėmesį į tai, kad ramunėlių veislė turi nepakankamai saldų skonį. Veislė taip pat jautri kai kurioms pasėlių ligoms, o gerą derlių duoda tik derlingoje ir maistingoje lysvėje.

Atsiliepimai apie ramunėlių veislę

Savo įspūdžiais apie ramunėlių veislę vieni su kitais dalijasi sodininkai visoje šalyje. Štai ką jie sako apie kultūrą įvairiose Rusijos dalyse:

Irina, Sočis: „Anksčiau apie Ramunėlių veislę nebuvau girdėjusi, kol vieną dieną pardavėja patarė nusipirkti sėklų. Auginau su sodinukais, nors dirva sode derlinga. Vaisiai susijungė ir nesukėlė skausmo. Liepos pabaigoje sugnybiau viršų ir pašalinau šoninius vijoklius. Vaisiai pasirodė gražūs, sultingo skonio, vidutinio saldumo. Mano nuomone, įvairovė puiki“.

Michailas, Maskva: „Labai mėgstu saldžius lipčiaus melionus, jų aromatas ir skonis neprilygstamas.Ramunėlių veislė tokių rezultatų nežadėjo, bet man vis tiek patiko. Lengva prižiūrėti ir reikalauja minimalaus dėmesio. Vaisiai neblogi, puikiai tinka vartoti šviežiai.

Olga, Saratovas: „Ramunėlių veislę sodinau du kartus, abu kartus teko nusivilti. Vaisiaus skonis gaivus, vandeningas, nėra kvapo ar saldumo. Daugiau tikrai nesodinsiu; mieliau leisiu laiką populiaresnėms ir produktyvesnėms kultūroms.

Išvada

Melionas Ramunė turi daug naudingų savybių. Produktas yra nepakeičiamas virtuvėje, ypač vasarą ir rudenį. Daugelis žmonių mėgsta melionus, tačiau jie rodo stabilų derlių tik pietiniuose regionuose. Priežiūra paprasta, susideda iš laistymo, ravėjimo ir veislės tręšimo. Melion Ramunė turi puikų galiojimo laiką ir gerai toleruoja transportavimą dideliais atstumais.