Greitai auganti atspari vyšnių veislė Tamaris

Kokia turėtų būti ideali vyšnia? Sultingas, saldus, gražus ir vaisingas. Veislė Tamaris atitinka visus šiuos kriterijus, taip pat skiriasi nuo daugelio kitų veislių patraukliais kompaktiškais krūmais ir gražiais sniego baltumo žiedais.

Tamaris vyšnia pelnė vasaros gyventojų meilę dėl savo lengvos priežiūros ir atsparumo šalčiui. Uogos yra universalios – valgomos šviežios tiesiai iš krūmo, užšaldomos žiemai arba verdamos aromatingos uogienės ar konservai.

Tamaris vyšnių veislės aprašymas ir savybės

Tamaris vyšnia yra sovietinių veisėjų darbo rezultatas. Uogos skirtos auginti Rusijos Centriniame ir Šiaurės Kaukazo regione, taip pat Kryme ir NVS šalyse. Veislė pasiskelbė kaip produktyvi, savaime derlinga ir nepretenzinga globoje.

Pažvelkime į Tamaris vyšnių veislės ir jos savybių aprašymą.

Medžio ir vaisių aprašymas

Tamaris – žemaūgė veislė, medžio aukštis ne didesnis kaip 2 m. Laja vidutinio tankumo, besidriekianti. Lapai pailgi, ovalūs. Žiedai smulkūs ir balti – vyšnia gražiai atrodo žydėjimo laikotarpiu. Ūgliai ilgi, klasikinės rudos spalvos.

Tamaris tinka sodinti nedideliame sodo sklype - medis užima mažai vietos ir dažnai naudojamas kaip gyvatvorė.

Vaisiai apvalūs, sveria nuo 3 iki 5 g.. Žievelė blizgi, spalva sodriai raudona, rečiau bordo. Minkštimas tankus ir mėsingas, sultingas, saldžiarūgštis.Sėklos yra šviesiai smėlio spalvos, didelės ir lengvai atskiriamos nuo uogos. Uogos stiebas ilgas.

Atsparumas šalčiui ir atsparumas sausrai

Veislė yra atspari žiemai ir toleruoja iki -25 ° C temperatūrą. Jei temperatūra žemesnė, ūgliai šiek tiek sušals, bet greitai atsigaus; tai neturi įtakos derliui. Atsparumas sausrai yra vidutinis, ilgai nesant drėgmės pastebimas vaisių skonio pablogėjimas. Todėl rekomenduojama stebėti dirvožemio drėgmę ir laiku laistyti vyšnias.

Dėmesio! Jei vyšnios auginamos šiauriniuose regionuose, tada pirmaisiais metais po pasodinimo medis uždengiamas maišeliu arba lentomis. Jie apsaugo sodinukus nuo aštrių ir šaltų vėjų, šalnų ir sniego.

Veislės atsparumas ligoms ir kenkėjams

Atsparumas kokomikozei yra didelis. Kokomikozė yra pavojingiausia vyšnių grybelinė liga, galinti sunaikinti visą derlių. Ženklai yra mažos raudonai rudos dėmės ant lapų ašmenų, vytimo ir slinkimo. Jei simptomai nebus aptikti laiku, vaisiai nukris ir medis žus. Norint išvengti kokomikozės, rekomenduojama dirvą apdoroti prieš tai nusileidimas, o sodinuko šaknis pamirkykite kalio permanganato tirpale.

Imunitetas kitoms ligoms yra didesnis nei vidutinis, tačiau nerekomenduojama pamiršti ir profilaktikos priemonių. Tamaris retai kenčia nuo vabzdžių, ypač jei stebite medžio būklę, reguliariai maitinkite augalą, ravėkite ir atlaisvinkite sodinimo vietą.

Apdulkintojų veislės

Veislė savaime derlinga – derliui išauginti nereikia apdulkinančių vabzdžių ir kitų vyšnių veislių. Tačiau sodininkai pataria šalia pasodinti 1–2 apdulkinančius medžius, kad padidėtų produktyvumas. Pavyzdžiui, tai gali būti Žukovskajos vyšnia.Tokiu atveju padidėja derlius, uogos užauga didesnės ir sultingesnės.

Žydėjimo ir nokinimo laikotarpis

Veislė vidutinio vėlyvumo, nokimas prasideda liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, priklausomai nuo auginimo regiono ir oro sąlygų. Prieš tai žydėjimo laikotarpis trunka 5-6 dienas. Tamaris vyšnių gyvenimo trukmė yra 20 metų.

Dėmesio! Laikydamiesi agrotechninių taisyklių, sodininkai kasmet iš vieno krūmo surenka 10 kg sultingų ir prinokusių vyšnių. Veislė netinka ilgalaikiam saugojimui ir transportavimui, todėl uogos valgomos šviežios arba perdirbamos, gaminant kompotus, drebučius, uogienes, zefyrus.

Privalumai ir trūkumai

Veislės pranašumai yra savaiminis vaisingumas, didelis ir stabilus derlius, atsparumas šalčiui. Taip pat išsiskiria vaisių skonio savybės, atsparumas ligoms ir kenkėjams.

Veislės trūkumai: atsparumas sausrai vidutinis, vaisiai nenaudojami transportavimui ir ilgalaikiam saugojimui.

Sodinukų sodinimas

Vyšnios sodinamos pavasarį arba rudenį. Šiauriniams regionams pirmenybė teikiama pavasariui - žiemą sodinukai neužšals, o tai turės teigiamos įtakos derliui. Tamaris vyšnia mėgsta šviesą, todėl sodinimui rinkitės erdvias ir saulėtas sodo vietas. Tiks nevėjuotas šlaitas ar kalva.

Medis nepersodinamas į kitą vietą – šios procedūros jis neišgyvens. Todėl į vietos pasirinkimą žiūrima atsakingai.

Vyšnia mėgsta priemolio ir priesmėlio dirvožemių mišinį. Jei dirvožemis yra rūgštus, prieš sodinimą sodininkai įpila medienos pelenų tirpalo - jis neutralizuoja rūgštingumą, daro dirvą tinkamesnę, o daigai greičiau įsišaknija. Vienu metu sodinant kelis medžius, svarbu išlaikyti atstumą tarp jų – ne mažiau kaip 3,5 m.

Tamaris sodinukų sodinimo instrukcijos

Sodinimui nereikia specialių žinių ir įgūdžių, tačiau rekomenduojama laikytis paprastų rekomendacijų:

1. Jie paruošia vietą – pašalina pernykščių augalų šiukšles ir likučius, dezinfekuoja dirvą preparatu „HOM“ arba Bordo mišinio tirpalu.
2. Teritorijoje iškasama 60 cm x 60 cm dydžio duobė, kurios viršutinis sluoksnis sumaišomas su humusu, superfosfatu arba pelenais.
3. Likus 4 valandoms iki sodinimo, sodinukai mirkomi kambario temperatūros vandenyje, kad šaknys būtų prisotintos drėgmės.
4. Į duobutę įdedamas daigas, o prie jo – medinis kaištis. Jis apsaugo jaunas vyšnias nuo stiprių vėjo gūsių.
5. Sėjinuko pagrindą pabarstykite žeme ir sutankinkite. Pirmąsias 2 dienas augalą gausiai laistykite šiltu vandeniu, mulčiuokite nupjauta žole, šienu, lapais ir pjuvenomis.

Tolesnės priežiūros subtilybės

Neįmanoma gauti skanių ir sultingų uogų be tinkamos ir reguliarios priežiūros. Tamaris vyšnią reikia laistyti, prevencinėmis priemonėmis apsisaugoti nuo ligų, ravėti ir tręšti.

Laistymo intensyvumas

Daigai reikalauja vidutinio laistymo. Pirmuosius 2 metus jie laistomi 4-5 kartus per sezoną. 50 cm atstumu nuo kamieno sodininkai sukuria 20 cm gylio griovį Laistymui tinka kambario temperatūros vanduo, vienam sodinukui reikia apie 13 litrų.

Vyšnių nerekomenduojama užlieti iš karto, dirvą geriau mulčiuoti – taip drėgmė nutekės giliai į šaknis, o pirmai progai neišgaruos. Jei vasara pasirodo lietinga ir drėgna, laistymo kiekis sumažinamas arba visai nelaistoma.

Subrendę medžiai laistomi atėjus pavasariui ir po žydėjimo. Vaisių nokimo laikotarpiu vyšnioms reikia mažiau drėgmės – dėl pertekliaus uogos trūkinėja.Laistymo metu šaknies kaklelis nesudrėkinamas, po procedūros žemė šiek tiek purenama ir pašalinamos piktžolės.

Dirvožemio tręšimas

Trąšos stiprina augalo imunitetą, apsaugo nuo bakterijų ir grybelių, o vaisiai tampa saldesni ir aromatingesni. Tamaris vyšnioms tinka mineralinės ir organinės trąšos. Dėl vitaminų trūkumo vyšnios nustoja augti, nusilpsta, dažnai suserga. Tačiau svarbu vengti permaitinimo — permaitinti medžiai žiemą nušąla ir yra jautrūs bet kokiems oro pokyčiams.

Tręšti pradedama antraisiais metais po pasodinimo. Naudojamas amonio nitratas, karbamidas, superfosfatas ir humusas. Jie įvedami į medžio kamieno apskritimą arba žiedinius griovelius. Po 5 metų (septintais metais) taikomų kompleksų kiekis sumažinamas. Jei tręšiate milteliniais komponentais, po to augalą būtinai palaistykite.

Dėmesio! Veiksmingos universalios vyšnių trąšos receptas yra vištienos mėšlo + 400 g amonio salietros + 500 g dvigubo superfosfato + durpių sluoksnio tirpalas (1 kv.m.).

Genėjimas ir vainiko formavimas

Karūną nupjaukite pavasarį, vasarą ar rudenį. Nuo genėjimo priklauso ilgalaikiai medžiai, produktyvumas ir vaisių kokybė. Sodininkai pašalina visus ūglius, kurie užstoja medžio vainiką. Jei šių ūglių ilgis yra mažesnis nei 30 cm, tada jie neliečiami. Prieš žiemą medis neturėtų turėti šakų, kurios smailiu kampu išsikiša nuo kamieno.

Formuojant vainiką, jaunos šakos pakeliamos ir pririšamos prie stipresnių ūglių. Tai suaktyvina augalo augimą. Vyšnių daigams karpyti naudokite peilį arba sodo pjūklą. Nerekomenduojama naudoti genėjimo žirklių – jos gali pažeisti dar nesubrendusį medį.

Ligų ir kenkėjų kontrolė

Tamaris veislė retai kenčia nuo kenkėjų, tačiau niekas negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos nuo jų. Ant jaunų daigų aptinkamos vaisinės erkės. Jie valgo ūglius ir lapus bei sutrikdo augalų medžiagų apykaitą. Profilaktikos ir gydymo tikslais sodininkai purškia medžius Fufafon arba Fitoverm. Erkių atsiradimo priežastys – silpnas imunitetas, užsikrėtę daigai ar dirvožemis, netinkama priežiūra.

Kitas dažnas kenkėjas yra vyšnių amaras. Jis siurbia sultis iš uogų, todėl vaisiai užauga smulkūs ir neriebūs. Amarai žiemoja pumpurų apačioje ir suaktyvėja vasaros pradžioje arba viduryje. Norėdami kovoti, naudokite vaistą „Kemifos“ arba purškimą vario sulfato tirpalu.

Vyšniose taip pat gali išsivystyti moniliozė – grybelinė liga, kurią lydi pilkos dėmės ant žievės ir išaugos ant lapų bei vaisių. Ant ūglių atsiranda gilių įtrūkimų. Gydymui naudojamas purškimas nitrafenu arba vario sulfatu. Svarbu reguliariai vykdyti prevencines priemones ir stebėti vyšnių būklę.

Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas

Derlius nuimamas sausu ir nevėjuotu oru, kai ant medžio nėra drėgmės. Augalai neaukšti – sodininkams be specialių įrankių lengva pasiekti pačią viršūnę. Prinokimą lemia išvaizda – uogos vienu metu įgauna tamsiai raudoną spalvą, tampa elastingos, odelė spindi. Derlių rekomenduojama nuimti pirštinėmis - minkštime yra rūgšties, dėl kurios nudeginama gležna rankų ir nagų oda.

Jei vaisiai silpnai sėdi ant šakos, tada nuskynus vieną uogą, likusios nukrenta ant žemės. Tokiu atveju sodininkai iš anksto ant žemės paskleidžia tankaus polietileno gabalėlį.Surinkimui naudokite švarų sodo kibirą, butelius ar kitą plastikinį indą.

Dėmesio! Sodininkų nuomonės skiriasi. Kai kas mano, kad vyšnias reikėtų skinti kartu su stiebu, kad uogos ilgiau išsilaikytų. Kiti teigia, kad stiebo nuplėšimas neigiamai veikia būsimą derlių, todėl svarbu vyšnias skinti žirklėmis, nupjaunant tik pusę stiebo.

Tamaris vyšnios netinka ilgalaikiam šviežiam laikymui. Iš derliaus ruošiami žieminiai preparatai arba uogos valgomos tiesiog taip. Vaisius žiemai šeimininkės šaldo ir šaldiklyje – nuplauna, išdžiovina, išima sėklas. Šaldytos vyšnios dedamos į desertus, gėrimus ir kepinius, sumalamos su cukrumi ir patiekiamos su arbata.

Atsiliepimai iš sodininkų

Apskritai sodininkai yra patenkinti Tamaris vyšnių derliumi ir veislės savybėmis.

Aleksandra, Sankt Peterburgas: „Tamaris veislė yra mano mėgstamiausia! Uoga nepretenzinga, skonis 5 balai. O kokie gražūs medžiai auga – gyva puošmena mano sodui. Per savo auginimą niekada nesusidūriau su jokiomis ligomis, tik kartą atsirado voratinklinė erkė, bet greitai jos atsikračiau.

Vladimiras, Maskvos sritis: „Tamaris yra gera veislė. Vaisiai trečiais metais, medžiai nedideli. Uogos vidutinio skonio, derlius stabilus. Pernai nuo medžio surinkau 7 kg. Aš tiesiog rūpinuosi vyšniomis – palaistoju, šeriu mėšlu ir pelenais, mulčiuoju. Kartą per metus aš formuoju karūną.

Išvada

Tamaris veislė auginama pietuose, centrinėje zonoje, Rusijos šiaurės vakaruose. Daigai sodinami pavasarį arba rudenį, erdvi ir saulėta vieta paruošiama iš anksto. Atstumas tarp daigų ne mažesnis kaip 3,5 m Uogos vidutinio dydžio, apvalios, tamsiai raudonos arba bordo spalvos.Minkštimas saldžiarūgštis, malonus.

Tamaris retai serga, yra atsparus šalčiui ir atsparus dažniausiai pasitaikančioms uogų pasėlių ligoms. Suaugusio medžio aukštis ne didesnis kaip 2 m, todėl uogoms skinti laiptelių ar kopėčių nereikia. Vaisiai netinka ilgalaikiam saugojimui, rekomenduojama juos vartoti iškart po derliaus nuėmimo.