Kaip pasodinti abrikosą iš sėklos namuose

Abrikosai – šilumą mėgstanti, bet gana nepretenzinga kultūra, auganti net centrinėje mūsų šalies zonoje. Dauginama ne tik auginiais ir šaknų ūgliais, bet ir sėklomis. Net jei jis auga laukinis, medis vis tiek duos skanius, nors ir ne per didelius, vaisius. Jie tinka tiek perdirbti, tiek vartoti švieži.

Dauginimas sėklomis užtrunka ilgiau nei auginiais. Tačiau tokie medžiai yra atsparesni neigiamiems aplinkos veiksniams ir reikalauja mažiau dėmesio. Todėl pradedantieji sodininkai dažnai renkasi būtent šį sodinimo būdą. Pažiūrėkime, kaip namuose užsiauginti abrikosų sodinuką iš sėklos.

Ar galima iš sėklos išauginti abrikosą?

Iš abrikosų kauliukų auginti sodinuką tiek gatvėje, tiek namuose. Šis augalų dauginimo būdas užtruks ilgiau nei vegetatyvinis. Pastarasis tinka didelių sklypų savininkams: jei yra vietos, galima užsiauginti daug sodinukų, ilgainiui išrenkant sėkmingiausius.

Dėmesio! Skrudinti abrikosų kauliukai ir kompoto sėklos netinka sodinti. Jų branduoliai yra negyvi.

Jei sklypas mažas, geriau įsigyti jau paruoštą veislės sodinuką. Jis greitai pasieks vaisiaus amžių ir duos skanius vaisius.

Abrikosų auginimo iš kauliukų privalumai:

1. Sodinamosios medžiagos prieinamumas. Sėklos gaunamos renkant nuo medžio nukritusius vaisius.Abrikosai parduodami rinkoje ir kainuoja pigiau nei jau paruošti sodinukai ar auginiai.
2. Erdvė eksperimentams. Gali augti iš sėklų įvairovė, skiriasi nuo mamos, ir ne visada į blogąją pusę.
3. Pasitikėjimas sodinamąja medžiaga. Nesąžiningi savininkai dažnai parduoda silpną, užkrėstą sodinamąją medžiagą arba sodinukus su pažeista šaknų sistema. Kai patys užsiauginsite abrikosus iš sėklų, daigai tikrai pasirodys kokybiški.
4. Ištvermė. Užauginti abrikosai išsiskiria dideliu atsparumu šalčiui ir atsparumu neigiamiems konkretaus regiono aplinkos veiksniams (didelė drėgmė, sausas oras, vėjai ir kt.).
5. Aukštas imunitetas. Labiausiai jis pasireiškia ligoms, būdingoms regionui, kuriame buvo pasodinta sėkla.
6. Teisingas formavimas. Medis auga gražesnis nei tada, kai auginiai yra įsišakniję.
7. Geras palikuonis. Tokie medžiai išaugina tvirtus ūglius, į kuriuos gerai įsišaknija poskiepiai.

Nepaisant šių pranašumų, daugelis sodininkų nori auginti abrikosus iš auginių. Taip yra dėl generatyvinio metodo trūkumų:

1. Rezultato nenuspėjamumas. Neįmanoma nuspėti, kas išaugs iš sėklos. Augalas gali išlaikyti savo tėvų savybes, įgyti kitų veislių savybių arba tapti laukiniu.
2. Uždelstas vaisinis augimas. Tokie medžiai vaisius veda 2-3 metais vėliau nei padauginti vegetatyviniu būdu.
3. Vakcinacijos poreikis. Norint paspartinti derėjimą ir būti tikri dėl vaisių kokybės, augalą teks skiepyti.
4. Trukmė. Užauginti abrikosą iš sėklos užtrunka daug ilgiau nei iš auginio.

Net laukinis abrikosas nenaudingas: tokie augalai veda gausiai smulkius, bet skanius vaisius ir yra tinkami perdirbti.

Nusileidimo datos

Dauguma abrikosų vaisius duoda liepos mėnesį. Šiuo metu paruošiama sodinamoji medžiaga. Negalite jo sodinti iš karto po derliaus nuėmimo, nes sėklos tiesiog nesudygs.

Prieš sodinimą sėklos turi būti stratifikuotos, kuri trunka 3–4 mėnesius. Optimalus laikas pradėti yra lapkritis. Sėklos bus paruoštos sodinti į vazoną vasario pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai šviesus paros laikas bus pakankamai ilgas ir nereikės naudoti dirbtinio apšvietimo.

Sėklų parinkimas ir paruošimas

Kad daigai būtų tvirti, ištvermingi ir galintys vesti vaisius, svarbu pasirinkti tinkamą sodinamąją medžiagą. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

1. Susirinkimo vieta. Geriausia abrikosus rinkti patiems arba sėklas užsisakyti iš sodininkų, gyvenančių panašaus klimato regione. Vaisių sodinimui prekybos centruose ir turguose nerekomenduojama pirkti iš didmenininkų, nes norint išsaugoti prekių šviežumą, parduodamas derlius dažniausiai nuimamas neprinokęs. Turguje abrikosų galite nusipirkti iš privačių prekeivių, kurie surenka vaisius iš savo sodų ir parduoda juos tą pačią dieną.
2. Vaisių brandumas. Sodinimui skirti abrikosai turi būti kuo prinokę, o dar geriau – pernokę. Idealus variantas – nukritę vaisiai, kurie jau suskilinėjo, bet dar nepūva.
3. Vaisių išvaizda. Abrikosai turi būti tinkamos formos, veislei būdingos spalvos. Netinka kreivi, smulkūs vaisiai, egzemplioriai su dėmėmis, skylutėmis, ataugomis, puviniais, pelėsiu, ligų ir kenkėjų požymių.
4. Skonis. Skanaujamas partijos minkštimas ir kauliukas.Jei jie saldūs ir aromatingi, būsimo medžio derlius bus skanus.
5. Kaulų išvaizda. Sėklos turi būti lygios, švarios, taisyklingos formos ir vienodos spalvos. Dėmės, nelygumai, įtrūkimai, drožlės, voratinklio dariniai yra nekokybiškos sodinimo medžiagos požymiai.
6. Įvairovė. Sodinimui rekomenduojama rinktis zonines veisles, skirtas auginti konkrečiame klimate. Šiauriniuose ir centriniuose regionuose gyvenantiems žmonėms nepatartina naudoti šilumą mėgstančių didelių veislių. Hibridai netinka generatyviniam dauginimui.

Atrinkti abrikosai pirminiu būdu apdorojami:

1. Minkštimo pašalinimas. Sėklos pašalinamos iš vaisiaus ir nuplaunamos, kad pašalintų menkiausias minkštimo daleles po tekančiu vandeniu. Minkšti pluoštai ant sodinamosios medžiagos sukels bakterijų vystymąsi ir puvimą.
2. Dezinfekcija. Sėklos pusvalandį mirkomos šviesiai rausvame kalio permanganato tirpale. Tai sumažins būsimų augalų infekcijų nuo grybelinių infekcijų riziką.
3. Džiovinimas. Kaulus padėkite ant audinio, uždenkite popieriniais rankšluosčiais ir nusausinkite drėgmės perteklių.

Prieš stratifikaciją medžiaga laikoma popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Svarbu, kad patalpoje su sodinamąja medžiaga temperatūra būtų palaikoma +12...+20°C ribose, o drėgmė neviršytų 50%.

Padidėjus drėgmei, sėklos pūva, o staigūs temperatūros pokyčiai lemia branduolio mirtį. Todėl sodinamosios medžiagos negalima laikyti virtuvėje ar šaldytuve.

Stratifikacija

Stratifikacija atlieka grūdinimo funkciją, kurios metu sėkloms sudaromos sąlygos panašios į natūralias žiemą.

Dėl to sėklose kaupiasi naudingos medžiagos ir branduolys pabunda, lukštas įtrūksta, iš jo išdygsta daigas.Vidutiniškai stratifikacijos laikotarpis trunka nuo 90 iki 100 dienų.

Žingsnis po žingsnio instrukcija:

1. Sėklos 3 dienas mirkomos kambario temperatūros vandenyje. Pirmą kartą naudokite šviesiai rausvą kalio permanganato tirpalą, tada naudokite paprastą vandenį. Skystis keičiamas kas 12 valandų.
2. Į konteinerio dugną pilamas dezinfekuoto smėlio sluoksnis. Sėklos ant jo išdėstomos vienu sluoksniu ir uždengiamos durpių ir sodo žemės mišiniu.
3. Dirvožemis sudrėkintas purškimo buteliu. Indas su sėklomis iškeliamas į vietą, kurios temperatūra 0…+5°C.

Sodinamą medžiagą laikykite šaldytuve, rūsyje arba rūsyje. Pietiniuose regionuose dėžę su ja galima įkasti į žemę ant kalvos ir palikti žiemoti.

Dėmesio! Sėklų pasirengimą sodinti rodo atviros lukšto sklendės ir iš ten išlindęs daigas.

Namuose sėklas galima laikyti nešildomame kaimo name, šaldytuve ar rūsyje.

Kaip pasodinti abrikosų sėklą į vazoną

Abrikosų kauliukų sodinimas namuose yra paprasta procedūra. Tačiau jo įgyvendinimui reikia pasiruošti ir laikytis kelių taisyklių.

Pasodinkite sėklas į tinkamą indą. Geriau naudoti negilias dėžes, kuriose patogu sodinti medžiagą eilėmis. Gilus konteineris neveiks, nes jame augalas išleis visą savo energiją šaknų formavimui, o antžeminė dalis bus silpna.

Dirva ruošiama iš humuso, sodo žemės ir smėlio (1:2:1). Drenažui naudojami smulkūs akmenukai, skaldyta keramika ar plytos, kriauklė.

Dirva ir drenažas dezinfekuojami kalcinuojant orkaitėje, užpilant tamsiai rausvu kalio permanganato tirpalu arba vario sulfato tirpalu. Norėdami dezinfekuoti, talpyklos valandą mirkomos tamsiai rausvame kalio permanganato tirpale arba užpilamos verdančiu vandeniu.

Žingsnis po žingsnio instrukcija

Kaip pasodinti abrikosą iš sėklos:

1. Talpyklos apačioje uždėkite 3–5 cm drenažo. Likusi tūrio dalis užpildoma maistiniu dirvožemio mišiniu, kad 3 cm liktų laisvi iki kraštų.
2. Dirvožemis sudrėkintas. Jame kas 5 cm daromi 3 cm gylio grioveliai.Kaulai dedami į įdubas 3 cm atstumu vienas nuo kito.
3. Pasėliai užberiami žemėmis, kurios šiek tiek sutankinamos ir laistyti šiltas, nusistovėjęs vanduo.
4. Uždenkite indą plėvele ar stiklu ir padėkite į vėsią, šviesią vietą.

Galimos klaidos

Kartais sodininkai daro klaidų, dėl kurių sodinukai pasirodo nekokybiški.

Pagrindinės problemos:

1. Stratifikacijos atsisakymas. Tokiu atveju sėklos nespės sukaupti pakankamai maistinių medžiagų ir nesudygs.
2. Naudojant seną sodinamąją medžiagą. Kuo ilgiau sėklos guli, tuo mažesnis jų daigumas. Sėklas geriau sėti nuo einamųjų metų.
3. Per giliai. Taip sodinant, sėklos dygs lėtai, o dalis jų žus žemėje.
4. Šviesos trūkumas. Esant blogam apšvietimui, daigai ištįsta ir nusilpsta.
5. Perlaistymas. Per šlapias dirvožemis sudaro optimalias sąlygas grybų ir bakterijų vystymuisi. Tai provokuoja sodinamosios medžiagos puvimą ir juodosios kojos vystymąsi.

Pasodintos sėklos priežiūra namuose

Norint užtikrinti sveikus ir tvirtus abrikosų sodinukus auginant namuose, svarbu sudaryti jiems optimalias sąlygas:

1. Prieš atsiradimą sėklos turi būti po plėvele. Išdygę jie pradeda nuimti stiklą, palaipsniui didindami vėdinimo laiką. Tada šiltnamis išardomas.
2. Laistykite augalus, kai dirva džiūsta. Prieš pasirodant ūgliams, purškimo buteliuku purškiama žemė, o daigai laistomi prie šaknies.Vandenį naudokite kambario temperatūroje, nes ledinis skystis sunaikins daigus.
3. Pasirodžius 3 lapams, augalai sodinami į atskirus konteinerius. Padarykite tai kartu su žemės gumuliu, kad nepažeistumėte šaknų.
4. Kas dvi dienas vazonas apverčiamas lango atžvilgiu, kad ūgliai būtų lygūs ir nebūtų nukreipti į šviesą.
5. Kai tik svetainėje atsiranda šiltas oras, daigai pradeda kietėti. Iš pradžių jie išnešami į lauką pusvalandžiui, vėliau valandai, palaipsniui didinant laiką iki paros. Toliau sodinukai vazonuose laikomi lauke.
6. Kartą per 2 savaites tręškite iškart po laistymo. Pakaitinės mineralinės ir organinės trąšos.

Transplantacija į atvirą žemę

Atvirame grunte daigai perkeliami šių metų rudenį arba kitų metų pavasarį, kai tik nutirps sniegas. Antruoju atveju reikės išankstinio grūdinimo.

Svarbu! Abrikosams rinkitės saulėtą, gerai apšviestą sodo vietą. Požeminis vanduo neturi būti arčiau kaip 1,5 m nuo paviršiaus.

Dirva paruošiama iš anksto. Pasirinkta vieta išvaloma nuo piktžolių, paruošiamos duobės 20 cm gilesnės nei vazono aukštis ir 20 cm platesnės nei jo skersmuo.

Iš duobės pašalinta žemė sumaišoma su maišu upės smėlio, maišu komposto arba perpuvusio mėšlo, 35 g superfosfato ir 25 g kalio trąšų.

Apačioje klojamas 10 cm sluoksnis dezinfekuoto drenažo ir 10 cm maistingo dirvožemio mišinio. Augalas išimamas iš vazono kartu su žemės gumuliu ir dedamas į duobutę. Laisva erdvė užpildoma dirvožemiu, jį sutankinant. Daigas laistomas, o medžio kamieno ratas mulčiuojamas.

Tolesnė priežiūra

Jauni abrikosai reikalauja priežiūros, kitaip jie neišgyvens žiemos.

Priežiūros taisyklės:

1. Laistymas. Pirmaisiais metais sodinukai laistomi kartą per mėnesį, jei nėra kritulių. Kiekvienam augalui naudokite 1 kibirą nusistovėjusio vandens.Suaugusiam abrikosui reikia iki 6 kibirų.
2. Maitinimas. Jei duobė bus tinkamai paruošta, pirmus 3 metus medžio šerti nereikės. Tada kartą per metus rudenį į medžio kamieno ratą kasimui įpilama 1 maišas humuso ir 1 kg pelenų.
3. Atsipalaidavimas. Po kiekvieno laistymo dirvožemis purenamas, kad sunaikintų žemės plutą.
4. Apipjaustymas. Antraisiais metais formuojamas vainikas, paliekant ne daugiau kaip 4 kiekvienos eilės šakas. Rudenį atliekamas sanitarinis genėjimas, pašalinant senas sausas šakas.
5. Pasiruošimas žiemai. Teritorija išvalyta nuo sausų lapų, piktžolių ir augalų šiukšlių. Jauni medžiai sodinami kuo aukščiau. Jei įmanoma, aplink augalą formuojamas karkasas su šilumą izoliuojančiu audiniu.

Kaip sodinti abrikosų sėklas tiesiai į atvirą žemę

Patyrę sodininkai rekomenduoja sodinti sėklas tiesiai į atvirą žemę. Tokiu atveju augalai bus ištvermingesni ir lengviau ištvers žiemą.

Augalas kaulų vasarą nerekomenduojama, nes daugumą jų išsineš graužikai. Sodinimo darbus geriausia atlikti vėlyvą rudenį, kol žemė neužšąla. Tokie pasėliai natūraliai susisluoksniuos, sudygs pavasarį ir turės laiko sustiprėti iki kitos žiemos.

Prieš sodinimą pasirinktoje vietoje dirva iškasama ir išvaloma nuo piktžolių. Už kiekvieną 1 m² pridėti 1 maišą humuso, 35 g superfosfato, 20 g kalio druskos. Jei rūgštingumas didelis, įpilkite sausų kalkių arba pelenų.

Suformuojamas 10 cm gylio griovelis, ant dugno dedamas 5 cm žolės, durpių ar humuso sluoksnis. Tada sėklos išdėstomos kas 5 cm. Griovys užberiamas žemėmis, mulčiuojamas durpėmis ir palaistomas.

Kaip įskiepyti iš sėklos išaugintą šakelę

Abrikoso skiepijimas nebūtina, nes net laukiniai duoda valgomus ir skanius vaisius.Tačiau kai kurie sodininkai skiepija, kad pagerintų pasėlių skonio savybes ir paspartintų derėjimą.

Kaip poskiepis naudojamas 2-3 metų senumo pagrindas, išaugintas iš sėklos. Skiepijimui paimkite veislinio vaismedžio šakelę. Darbai atliekami pavasarį.

Lengviausias būdas skiepytis yra plyšyje:

1. Kaip atžalą nupjaukite šaką su 3-4 gyvais pumpurais. Visi lapai nuplėšiami, o apatinėje dalyje padaromas plokščias dvipusis 3-4 cm ilgio pleištas.
2. Centrinėje poskiepio dalyje daromas skilimas, kurio gylis lygus skilties pleišto ilgiui.
3. Spygliuočio pleištas įkišamas į poskiepio skilimą taip, kad kambaliniai sluoksniai sutaptų.
4. Jungtis apvyniota sodo juosta, o visos atviros dalys padengtos sodo laku.
5. Juosta nuimama, kai įskiepis įsišaknija.

Patyrusių sodininkų patarimai

Sodininkai žino keletą sodinukų auginimo iš sėklų paslapčių:

1. Dalis sėklų nesudygs, todėl sodinamąją medžiagą rekomenduojama sėti storai. Kai pasirodo ūgliai, silpni egzemplioriai pašalinami.
2. Siekiant pagreitinti stratifikaciją, abrikosų kauliukai kelis kartus dedami į šaldiklį ir vėl dedami į šaldytuvą.
3. Pirmą žiemą sodinant sėklas tiesiai į atvirą žemę, augalus rekomenduojama visiškai uždengti mulčiu.

Išvada

Galima auginti abrikosus iš sėklų namuose, tačiau patyrę sodininkai rekomenduoja sodinamąją medžiagą sėti tiesiai į atvirą žemę. Tokiu atveju abrikosų išdygs mažiau nei vazone, tačiau jie bus tvirtesni ir lengvai išgyvens žiemą.

Auginti sodinukus nėra sunku. Svarbiausia yra tinkamai paruošti sėklas ir laikytis sodinimo bei priežiūros taisyklių.