Kaip ir kada galite persodinti kaštoną: instrukcijos

Didingas kaštonas papuoš bet kurį sodą. Jis pastebimai skiriasi nuo kitų vaisinių kultūrų, džiugina ne tik vešliais žiedais ir ryškiu aromatu, bet ir vaisiais – valgomieji kaštonai yra populiariausi Rusijoje. Iš jų gaminami sausainiai, uogienė, dedama į mėsos patiekalus.

Kad kaštonas nuosekliai duotų vaisių, vasarotojai mieliau perkelia jį į naują vietą praėjus 1–2 metams po pasodinimo. Pasvarstykime, kada galima persodinti kaštoną ir kokių rekomendacijų vadovautis.

Kaštonų persodinimo tikslai

Persodinant augalas atnaujinamas, tampa mažiau jautrus ligoms ir užaugina didesnį derlių. Procedūra skatina žiedynų vystymąsi ir šakų formavimąsi.

Jei tai neatliekama, padidėja ūglių išsivystymo tikimybė ir sumažėja derlius. Ant medžio dažniau pasirodo vabzdžių kenkėjai, žievė vietomis pakeičia spalvą ir tampa ne tokia patvari. Vaisiai užauga smulkūs ir praranda prekinę išvaizdą. Tai būdinga daugumai sode augančių vaismedžių ir krūmų.

Kada kaštoną galima persodinti?

Transplantacijos ypatumas yra tas, kad medis turi storą kamieną ir galingą šaknų sistemą, todėl procedūra atliekama prieš kaštonui sulaukus 5 metų. Tada bus labai sunku persodinti didžiulį medį į naują vietą, o tai padarys augalui daugiau žalos nei naudos.

Geriau tai padaryti pavasarį arba rudenį

Sodininkai augalą persodina ir pavasarį, ir rudenį. Pirmenybė teikiama antrajam variantui, nes dirva po vasaros jau gerai įšilusi, apdorota nuo vabzdžių kenkėjų ir ligų bei tręšta mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis.

Jei kaštoną persodinsite rudenį, po sniego danga jis greitai prisitaikys prie auginimo vietos ir pagaliau įsišaknys pavasarį.

Jei sodinukas pasodintas į sklypą pavasarį, išgyvenimo tikimybė sumažėja. Po žiemos žemė dar neįšilusi, gali būti pavojingų mikrobų ir bakterijų. Tačiau kai kurie vasaros gyventojai teigia, kad pavasarinis kaštonų sodinimas yra pats palankiausias. Todėl nėra vieningos nuomonės dėl tikslių datų pasirinkimo.

Jauno medžio persodinimas

Kaštonas laikomas jaunu, kol jam sukaks 5 metai. Persodinkite jauną augalą į saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Idealiai tinka priemolio ir maistingas dirvožemis su nedideliu kiekiu kalkių. Iš anksto padarykite duobutę, kurios skersmuo ne didesnis kaip 50 cm. Laistykite augalą, išskobkite jį kartu su žemės gumuliu ir atsargiai ištiesinkite šaknis.

Ant šaknų neturėtų būti puvinio ar ligos požymių. Jei viskas tvarkoje, jie porai minučių pamerkiami į augimo stimuliatoriaus „Kornevin“ tirpalą ir pabarstomi sausais pelenais, kad sustiprintų imuninę sistemą.

Augalas dedamas į tręštą duobutę, iš visų pusių apibarstomas žemėmis, kruopščiai sutankinamas, laistomas ir šalia įrengiama metalinė atrama.

Senas

Medis persodinamas į naują vietą, kol jam sukaks 25 metai. Sulaukęs tokio amžiaus kaštonas nespėja priprasti prie naujų augimo sąlygų, o persodinti nėra prasmės. Sodininkai rekomenduoja procedūrą atlikti pavasarį, o dirvą paruošti rudenį. Skylė turi būti proporcinga medžio vainiko dydžiui.

Pavasarį medis vežamas su vainiku atgal horizontalioje padėtyje. Tam reikės 3-4 žmonių arba sodo vežimėlio. Ant šaknų paliekamas didelis žemės gumulas, kaštonas perkeliamas į duobutę ir atsargiai apibarstomas žeme, periodiškai pakratant šaknis, kad neliktų oro tuštumų.

Dėmesio! Augalo šaknies kaklelis turi būti aukščiau dirvožemio lygio. Priešingu atveju kamieno apačioje gali atsirasti puvinio pėdsakų.

Rekomenduojama įberti šiek tiek upės smėlio arba sausų pjuvenų: nuo jų dirva taps puresnė ir jautresnė drėgmei. Po persodinimo kaštonas sutvirtinamas vaikininėmis vielomis, kad augtų tolygiai.

Kaštonų sodinimas žingsnis po žingsnio

Kad kaštonas nuosekliai derėtų ir nesirgtų, rekomenduojama parinkti jam tinkamą vietą ir paruošti sveiką sodinamąją medžiagą.

Sodinamosios medžiagos pasirinkimas

Sodinimui parenkami trejų metų sodinukai. Manoma, kad būtent šiame amžiuje augalas geriausiai tinka sodinti atvirame lauke. Kaštonas nėra toks populiarus augalas kaip obuolys ar kriaušė, todėl vasarotojai sodinukus perka specialiuose medelynuose. Svarbu, kad augalas būtų sveikos išvaizdos, stiprios šviesiai rudos žievės ir išsivysčiusių ūglių.

Dėmesio! Kaštonui pasodinti paruoškite sodo įrankius: kastuvą, grėblį, kibirą vandens, metalinį kaištį (būsimą medžio atramą).

Šaknys turi būti ilgos ir išsiskleidusios į šonus. Jie neturėtų būti sumaišyti, turėti dėmių, pelėsių ar puvimo pėdsakų. Pardavėjo rekomenduojama pasiteirauti, kuriems regionams augalas tinka, kaip jis elgiasi pasikeitus klimato sąlygoms, kokiais metais nuimamas pirmasis derlius.

Ką daryti

Jaunam medžiui paruoškite 60x50 cm dydžio duobutę. Patartina suteikti jam kvadratinę apvalią formą, kad būtų laisvos vietos šaknų sistemos vystymuisi.

Ant dugno klojamas 20–30 cm gylio drenažo sluoksnis, įpilama dolomito miltų ir žemės mišinio.

Daigas atsargiai dedamas į sodinimo duobės dugną, pabarstomas puria žeme ir gausiai laistomas. Atramas galite statyti iš medinių kaiščių, bet po 1 metų pakeiskite jas metalinėmis.

Kokią dirvą mėgsta kaštonas?

Kaštonas mėgsta kvėpuojančią ir lengvą dirvą, iš anksto patręštą organinėmis medžiagomis ir mineralais. Sodinimo duobę rekomenduojama užpildyti tokia sudėtimi: 2 dalys humuso, 2 dalys sodo žemės, dolomito miltai ir superfosfatas 50 g 1 m². Šis mišinys maitina žemę ir normalizuoja jos rūgštingumą.

Sodinimo vieta išvaloma nuo šiukšlių, piktžolių ir augalų liekanų, kad jos neprovokuotų ligų ir kenkėjų atsiradimo.

Kur sodinti

Medis sodinamas erdviose ir gerai apšviestose vietose. Netoliese neturėtų būti kitų vaismedžių ar kaimo namų. Ideali vieta – kalvota, šilta vietovė, esanti atokiau nuo požeminio gruntinio vandens ir apsaugota nuo skersvėjų.

Kaštonams tinkami kaimynai yra nakvišiai (bulvės, pomidorai, baklažanai), gėlynai ar lysvės su žolelėmis.

Taikymas kraštovaizdžio dizaine

Svetainėje sunku nepastebėti kaštono: tai didingas ir ryškus medis. Kraštovaizdžio dizaineriai rekomenduoja augalus sodinti po vieną. Netoliese įrengia suoliuką ir nedidelį staliuką, o kartais ir porą gėlynų ar vazonų su gėlėmis.

Gražiai atrodo augalai su kontrastinga lapija, pavyzdžiui, graikinis riešutas, gluosnis, maumedis. Kaštonai dažnai sodinami ant idealiai plokščios žalios vejos.

Tolesnė priežiūra

Suaugęs medis yra atsparus sausrai, todėl jo nereikia nuolat laistyti.. Vidutiniškai drėkinama kartą per 2 savaites, naudojant 1 kibirą vandens 1 m². Jauni kaštonai laistomi maždaug kartą per savaitę, nes jie yra jautresni ilgalaikiam vandens nebuvimui. Prieš kiekvieną drėkinimą atlaisvinkite dirvą iki 5 cm gylio ir pašalinkite piktžoles. Tokios paprastos procedūros užtikrina, kad vanduo prasiskverbtų giliai iki šaknų.

Dėmesio! Privaloma rudens priežiūros procedūra – žiemos pastogė. Jaunų augalų kamienai yra apsaugoti maišeliu ir sutvirtinti, kad neišsirištų. Jei žievėje yra įtrūkimų, pirmiausia jie ištepami sodo laku, o tik tada kaštonas apvyniojamas.

Tręškite pasėlius 2-3 kartus per sezoną. Pavasariniam šėrimui paruoškite deviņviečių ir karbamido mišinį ir padėkite jį po šaknimis skystu pavidalu. Vasarą augalui reikia superfosfato, rudenį - nitroammofoskos. Tręšimas skatina šaknų sistemos vystymąsi ir stiprina imuninę sistemą. Po kiekvienos trąšos medžio pagrindas pabarstomas mulčiavimo sluoksniu: pjuvenomis, žole, šienu, eglišakėmis. Mulčias apsaugo nuo vabzdžių kenkėjų ir apsaugo nuo šalčio rudenį.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Jei augalas turi susilpnėjusią imuninę sistemą, jį gali užpulti kaštoninė kandis. Medis praranda lapus dėl kenkėjų. Iskra arba Lufox naudojami kaip profilaktikos ir gydymo priemonės. Jie yra veiksmingi ir lengvai naudojami. Vasaros gyventojai laistydami suleidžia į kamieną arba įlašina produktus į dirvą.

Medžius puola medžių erkės – maži tamsiai rudi vabalai. Jie atsikrato jų naudodami HOM.

Tarp ligų pastebima miltligė - daugumos sodo augalų priešas.. Tai atrodo kaip baltos arba gelsvos dėmės ant lapų, kurios laikui bėgant auga. Dėl ligos susilpnėja medžio imunitetas, mažėja dekoratyvumas ir produktyvumas.

Miltligės priežastys yra netinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas ir netoliese augančių augalų infekcija. Purškimas Bordo mišiniu padės atsikratyti ligos.

Transplantacijos ypatybės

Transplantacijai ir jos savybėms įtakos turi daug veiksnių: auginimo regionas, kaštonų veislė ir įvairovė.

Priklausomai nuo veislės

Yra daugiau nei 20 kaštonų rūšių. Žemai augantis medis yra krūmo formos, daug žemesnis už brandžius medžius, labiau panašus į aukštą krūmą su stipriu kamienu. Tokie augalai sodinami vienas šalia kito 5 m atstumu Sodinimo duobės gylis 40–50 cm Prieš procedūrą nugeniamos daigų šaknys, kad jie greitai prisitaikytų.

Kitų šeimų augalai vadinami kaštonais. Taigi arklinis kaštonas arba gilė yra labiausiai paplitęs Rusijoje, greitai pripranta prie klimato sąlygų ir sudygsta. Rodo geriausius rezultatus priemolio dirvose. Jai duobė paruošiama likus 3 mėnesiams iki persodinimo ir kruopščiai tręšiama, nes dėl mineralų pertekliaus dirvožemis rūgštėja.

Viena iš arklių kaštonų rūšių - Kalifornijos - turi labai gražių baltų ir rausvų gėlių, dėl kurių reikia reguliariai maitinti medį. Pavasarį, sodinant ar persodinant, tręšiamos azoto turinčios trąšos, vasarą - kalio ir fosforo. Tik tokia tręšimo tvarka garantuoja sveiką vystymąsi ir sodrų žydėjimą.

Priklausomai nuo auginimo regiono

Sodinant pietuose, rekomenduojama rinktis dalinį pavėsį – vietą, kur dažnai, bet neintensyviai šviečia saulė.Priešingu atveju daigas blogai jausis esant nuolatiniam karščiui. Pirmiausia reikia kruopščiai iškasti dirvą: ji turi būti lengva ir puri. Po to būtinai palaistykite vandeniu.

Auginant vidurinėje šalies zonoje arba šiaurėje, sodinimo duobė tręšiama durpėmis, humusu ir vermikompostu. Ši kompozicija suteikia augalui stiprų imunitetą, kuris apsaugo jį nuo ligų ir kenkėjų. Prie medžio neturėtų būti pelkėtų vietų.

Patyrusių sodininkų patarimai

Patyrę sodininkai kruopščiai atrenka sodinamąją medžiagą ir apžiūri ją iš visų pusių. Jei daigas turi dėmių, įtrūkimų ir kitų defektų, geriau jo nepirkti.

Vasaros gyventojai rekomenduoja:

• pamirkykite daigą augimo stimuliatoriuje;
• sodinti kaštonus po vieną;
• padarykite bent 50 cm gylio skylę;
• iš anksto patręšti duobę organinėmis medžiagomis ir mineralais;
• sodinimui ar persodinimui pasirinkite sausą ir debesuotą dieną;
• nepamirškite paruošti atramų.

Galimos klaidos ir jų prevencija

Pradedantieji sodininkai kartais nusprendžia persodinti jau subrendusį kaštoną į naują vietą. Tai neteisinga: net jei tai įmanoma padaryti techniškai, mažai tikėtina, kad augalas prisitaikys prie naujos vietos ir toliau džiugins sodriu žydėjimu bei valgomu derliumi. Todėl geriau nerizikuoti ir atsodinti tik tuos medžius, kuriems ne daugiau kaip 5 metai.

Dar viena dažna klaida – šaknies kaklelis per daug gilinamas po žeme. Medžio pagrindas neturėtų būti padengtas storu žemės sluoksniu – jis turi būti vidutinio storio, kad oras ir vanduo pasiektų šaknis. Priešingu atveju medis patirs papildomą stresą, kuris neigiamai paveiks jo vystymąsi.

Tai įdomu:

Kaip rudenį pasodinti obelį ir kaip tai padaryti teisingai

Kaip prižiūrėti remontantines avietes rudenį

Sultana vynuogių kalorijų kiekis ir naudingos savybės sveikatai

Išvada

Kaštono persodinimas nėra lengva procedūra, turinti daug niuansų. Pirmiausia rekomenduojama ištirti, kada geriau ir kaip tiksliai persodinti. Vieni vasaros gyventojai procedūrą atlieka rudenį, kiti – pavasarį. Abiem atvejais svarbu iš anksto paruošti sodinimo duobę ir ją patręšti.

Jie perka sodinukus iš specializuotų daigynų ir atrenka trejų metų egzempliorius. Sodinami erdviuose plotuose, saulėje arba daliniame pavėsyje, priklausomai nuo auginimo regiono. Priežiūra susideda iš reguliaraus maitinimo, laistymo ir apsaugos priemonių.