Bijūnų persodinimas į kitą vietą rudenį

Vešlūs ir gležni bijūnai – tikras Rusijos sodininkų radinys. Gėlės yra nepretenzingos, kvapnios ir gerai auga bet kokio tipo dirvožemyje. Kad gėlynas ilgai gyvuotų ir augtų, kartą per 5 metus persodinamas į naują vietą. Procedūra reikalauja specialaus pasiruošimo: svarbu ištirti šaknies padalijimą ir žingsnis po žingsnio instrukcijas. Pažiūrėkime, kaip rudenį bijūnus persodinti į naują vietą ir ko tam prireiks.

Kodėl persodinti bijūnus?

Persodinimo tikslas – prailginti augalų gyvenimą ir padaryti juos nuostabiai žydint bei nesirgti. Gėlių persodinimas atjauninimui; to nepadarius, bijūnai kasmet silpsta, kol visiškai nugaišta. Jų šaknys pūva ir negauna pakankamai šilumos ir šviesos.

Augalą rekomenduojama persodinti kas 5 metus. Tai optimalus laikas visų rūšių ir veislių bijūnams. Tačiau į medį panašios gėlės perkeliamos į naują vietą kartą per 10 metų, tačiau laikantis visų priežiūros taisyklių.

Kada bijūnus geriau atsodinti: rudenį ar pavasarį?

Procedūra daugiausia atliekama rudenį: sodininkai mano, kad tai yra palankiausias laikas. Bijūnai greitai įsišaknija naujoje vietoje ir kitais metais gausiai žydi.

Jei neturite laiko persodinti augalų rudenį, padarykite tai pavasarį. Svarbiausia palaukti, kol visas sniegas ištirps ir žemė sušils bent iki +10°C.

Pavasarinio sodinimo trūkumai yra tai, kad krūmai ilgai prigyja ir suserga. Bijūnų siurbimo šaknys nutrūksta, o tai neigiamai veikia pumpurų ir viso augalo vystymąsi.

Rudenį šios šaknys išauga, todėl augalas greitai įsišaknija ir gauna maistines medžiagas iš žemės. Šis bijūnas rečiau serga ir yra jautrus vabzdžių kenkėjų išpuoliams, jam būdingas stiprus imunitetas ir atsparumas šalčiui.

Optimalus rudens persodinimo laikas

Rinkdamiesi dieną vieni sodininkai atkreipia dėmesį į regiono klimato sąlygas, kiti – į Mėnulio kalendoriaus rekomendacijas. Kai kurie žmonės vienu metu atsižvelgia į kelis veiksnius.

Pagal regioną

Vidurinėje zonoje arba Maskvos regione procedūra prasideda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pirmoje pusėje. Šiuo atveju galioja taisyklė: kuo anksčiau, tuo geriau.

Dėmesio! Tinkama diena gėlėms persodinti rami, šilta, be kritulių. Optimali oro temperatūra yra apie +15°C. Rekomenduojama iš anksto pasidomėti orų prognozėmis ir pasirinkti datą.

Svarbiausia, kad iki pirmųjų šalnų spėtų atsodinti gėlyną. Urale ir Sibire tai yra antroji dešimt rugpjūčio dienų. Pietiniuose regionuose (pavyzdžiui, Rostovo srityje) procedūra atidedama iki rugsėjo pabaigos arba spalio pradžios.

Pagal mėnulio kalendorių

Mėnulio kalendorius padeda vasarotojams pasirinkti tinkamiausias dienas procedūrai.

2020 m. tai visos rugsėjo dienos, išskyrus 1, 2, 3, 10, 17, 21, 22, 23 d., ir visos spalio dienos, išskyrus 1–3, 15–17, 30, 31 d..

Mėnulio kalendorius už 2021 metus siūlo šias palankias dienas bijūnų rudeniniam persodinimui: rugsėjo 4–6, 11–13, 24–28 ir spalio 4–7, 11–13, 25–27 d.

Kaip teisingai persodinti

Norint suprasti, kaip rudenį persodinti bijūnus, tiriama daugybė veiksnių: vietos pasirinkimas nusileidimai, tinkamas gruntas, technologijos laikymasis.

Bijūnų negalima pavadinti kaprizinga gėle, tačiau ją reikia atsargiai tvarkyti, nes persikėlimas į naują vietą yra stresas bet kuriam augalui.

Vietos pasirinkimas

Bijūnai gerai auga saulėtoje vietoje arba šviesiame daliniame pavėsyje. Vieta turi būti erdvi ir švari, be šiukšlių ir augalų šiukšlių. Netoliese neturėtų būti besiskleidžiančių medžių ar krūmų: jie užstoja gėlyną.

Gėlė nesodinama pavėsyje: dėl saulės šviesos trūkumo mažėja pumpurai, lėtai vystosi šaknys.

Tinkama vieta – nuo ​​vėjų apsaugota teritorija, esanti kalvotoje vietovėje pietryčių pusėje. Drėgnos žemės, esančios šalia požeminio vandens ar prie atvirų vandens telkinių (upių, ežerų ir ypač pelkių), netinka.

Bijūnus geriau persodinti į paaukštintas lysves, kad įsitikintumėte, jog gruntinis vanduo jų nepasieks. Pageidautina, kad dirvožemio rūgštingumas būtų neutralus, sudėtis – priemolio arba priesmėlio.

Gruntavimas

Dirva bijūnams paruošiama savarankiškai likus 2–4 savaitėms iki persodinimo. Aikštelėje paruošiama 60 cm gylio ir 70 cm pločio sodinimo duobė (matmenys skiriasi priklausomai nuo žiedų dydžio), dugnas kruopščiai išpurenamas ir išvalomas nuo augalų liekanų. Po to paruošiamas dirvožemis: lygiomis dalimis sumaišomas humusas, durpės ir viršutinis žemės sluoksnis.

Jei norite, įpilkite lapinės ar velėninės žemės – jos dėka dirvožemio mišinys taps dar maistingesnis ir derlingesnis.

Dėmesio! Jei dirvožemis sunkus, ant dugno klojamas drenažo sluoksnis: keramzitas, skalda, smėlis, marmuro drožlės, žvyras. Rekomenduojama užtikrinti, kad šis sluoksnis būtų vienodas ir be tuštumų.

Į duobutę įpilama 200 g kaulų miltų ir 100 g superfosfato. Šis tręšimas normalizuoja dirvos rūgštingumą ir prisotina ją mikroelementais, kurių reikia gėlėms prisitaikyti prie naujos auginimo vietos. Viršutinis duobės sluoksnis pagamintas iš švarios ir trapios sodo žemės.

Transplantacijos technologija

Prieš persodinant bijūnus į naują vietą, svarbu gausiai palaistyti dirvą: 1 krūmui reikia apie 10–15 litrų vandens. Toliau:

1. Atsargiai iškaskite krūmą išilgai kamieno apskritimo, atsitraukdami 25 cm.
2. Sukratykite krūmus ir pašalinkite juos nuo žemės kartu su šaknimis. Tokiu atveju turite būti pasirengę, kad kai kurios šaknys nutrūks.
3. Išskalaukite šakniastiebį po silpna vandens srove iš žarnos.
4. Palikite augalą 3 valandoms šešėlyje, kad šaknys išdžiūtų ir taptų elastingos.
5. Padalinkite šaknis rankomis arba aštriu peiliu į 2-3 dalis, kad ant kiekvienos liktų po 3-5 pumpurus, o šaknų ilgis būtų ne didesnis kaip 20 cm.
6. Auginius padėkite į naują vietą ir ant viršaus pabarstykite puria žeme.
7. Sutankinkite, gausiai laistykite ir pabarstykite mulčiu: pjuvenomis, šiaudais, smėliu, šienu, sausais lapais.

Patyrę sodininkai rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti padalijimo etapui. Svarbu atidžiai apžiūrėti auginius iš visų pusių ir nupjauti dalis su dėmėmis ar puvinio pėdsakais.

Sekcijos yra padengtos briliantine žaluma ir dedamos į kalio permanganato tirpalą dezinfekcijai. Po to augalai siunčiami į Kornevino augimo stimuliatorių. Tai stiprina kultūros imunitetą ir garantuoja greitą įsitvirtinimą naujoje vietoje.

Priežiūra po to

Tinkama ir savalaikė priežiūra po procedūros yra raktas į tai, kad bijūnai greitai prisitaikytų prie naujos vietos ir augimo sąlygų.

Visų pirma, sodininkai atkreipia dėmesį į laistymą, trąšas ir genėjimą. Svarbu augalą reguliariai purenti ir tinkamai paruošti žiemai.

Laistymas

Jei vasarą bijūnai laistomi kartą per 3-4 dienas, tai rudenį po atsodinimo drėgmės kiekis sumažėja perpus. Pirmą kartą gėlyną suvilgykite iškart po procedūros, o antrą kartą – po savaitės.

Dėmesio! Kai kurie vasarotojai daro klaidą, nustoja laistyti augalą iš karto po persodinimo, vadovaudamiesi tuo, kad šiais metais bijūnas nebežydės. Tai neteisinga: drėgmė reikalinga ne tik žydėjimui, bet ir mitybai, imunitetui palaikyti.

Naudokite nusistovėjusį kambario temperatūros vandenį ir supilkite jį į medžio kamieno ratą. Tai daroma anksti ryte, purenus dirvą. Nustokite laistyti likus 3 savaitėms iki šalnų.

Maitinimas

Tręšti reikia tik tuo atveju, jei persodinimo metu į sodinimo duobę nebuvo įterpta superfosfato, durpių, pelenų ir kitų organinių trąšų. Esant tokiai situacijai, praėjus savaitei po procedūros, į 1 m² įpilkite 40 g kalio sulfato arba 50 g superfosfato.

Jei po ranka turite žolelių (dilgėlių, bitkrėslių, ramunėlių, medetkų, šalavijų), iš jų ruošiamas antpilas: 300 g augalų užplikyti 5 litrais vandens, uždengti dangčiu ir palikti 4 paras tamsioje vietoje. Bijūnai laistomi likus mėnesiui iki numatomų šalnų.

Spalio mėnesį bijūnų lysvėse išbarstomas perpuvęs arklių mėšlas. Jis suyra visą žiemą ir pavasarį ir maitina žemę. Taip tręšiant pavasarį nereikės tręšti dirvos azotu: visos reikalingos medžiagos jau yra dirvoje. Vietoj arklių mėšlo naudojamas karvių arba granuliuotas paukštienos mėšlas.

Atlaisvinimas, sukalimas

Dirva purenama, kad neatsirastų piktžolių, kurių daugelis suaktyvėja rudenį. Bijūnai purenami iki 10 cm gylio, ne daugiau. Priešingu atveju galite lengvai pažeisti augalo šaknies kaklelį. Procedūros dėka augalas gerai kvėpuoja ir auga. Procedūra atliekama kartą per savaitę, dažniau, jei lyja.

Pakilimas į kalnus yra vienas iš būdų, kaip prisidengti žiemai. Jis bijūnus saugo ne tik nuo piktžolių ir kenkėjų, bet ir nuo šalčio.Aplink krūmą supilamas 20 cm aukščio kauburėlis.Kad įkalinimas būtų naudingesnis, naudokite ne įprastą sodo žemę, o durpes ar humusą. Atlikite procedūrą, kol dirva neužšąla. Tinkama temperatūra apie +5°C.

Apipjaustymas

Bijūnai genimi ne iš karto po žydėjimo, o likus 2 savaitėms iki šalnų. Kai tik lapai pakeičia spalvą ir pradeda linkti žemyn, jie atsargiai išpjaunami sodo žirklėmis arba nuimami rankomis. Žoliniams bijūnams pašalinama visa antžeminė dalis.

Dėmesio! Po genėjimo bijūnai apdorojami, kad apsaugotų nuo ligų ir vabzdžių kenkėjų. Naudokite vario sulfato arba Bordo mišinio tirpalą. Procedūra apsaugo augalus nuo amarų, bronzos, tripsų, pilkojo puvinio, rūdžių.

Stiebai nupjaunami kuo arčiau žemės, paliekant tik 2-3 cm.Visi veiksmai atliekami atsargiai, kad nenuplėštų stiebų kartu su pumpurais.

Žiemojant

Po genėjimo, tręšimo ir ravėjimo krūmai paruošiami žiemoti. Bijūnai yra šilumamėgiai, todėl net ir šalčiui atspariausios veislės žiemai uždengiamos. Ypač kruopščiai izoliuojami jauni 1-2 metų bijūnai.

Nukritę lapai naudojami kaip dengiamoji medžiaga: iš anksto surenkami į maišus, džiovinami šiltoje vietoje ir tik tada dedami į gėlyną. Ąžuolo lapai puikiai atlieka savo darbą: nepūva ir gerai saugo nuo šalčio.

Rekomenduojama augalus žiemai mulčiuoti. Kaip mulčias naudojamos pjuvenos arba žievė. Jie maitina dirvą, saugo nuo graužikų ir vabzdžių, šalčio. Mulčio sluoksnis turi būti storas – ne mažesnis kaip 20 cm.

Šaltuose šalies regionuose jauni augalai uždengiami medine dėže. Kai tik iškrenta sniegas, jis kruopščiai sutankinamas, kad augalai būtų toliau apsaugoti.

Papildomi patarimai, gelbėjimosi priemonės

Kad bijūnai žydėtų sodriai ir ilgai, patyrę sodininkai dalijasi paslaptimis ir gyvenimo gudrybėmis, kaip auginti:

1. Bijūno šaknys labai gležnos – išsipūtusios, gumbuotos. Jie eina 1 m po žeme, todėl geriau juos iškasti sodo šakute, o ne kastuvu.
2. Didžioji dalis bijūnų šaknų yra išilgai vainiko perimetro, jos nėra po stiebais. Tai svarbu atsiminti paskirstant trąšas.
3. Bijūnai gerai reaguoja į skystas mineralines trąšas: Agricola arba Gumi-Omi. Svarbu, kad prieš naudojant trąšas granulės gerai ištirptų vandenyje.
4. Rudenį nenaudokite azoto turinčių produktų: jie pažadins miegančius pumpurus, o kitais metais bijūnas nebežydės.
5. Persodinant dirvos lygis turi būti 3-4 cm žemiau šaknies pumpuro, kitaip žiemą šaknys nušals.

Norėdami nustatyti, kada bijūnus persodinti rudenį, pažiūrėkite į oro sąlygas ir ateinančių poros savaičių prognozes.

Išvada

Bijūnų persodinimas į kitą vietą rudenį – paprasta procedūra, tačiau ji turi tam tikrų ypatumų. Norėdami pradėti, gėlių augintojai pasirenka naują gėlyną ir paruošia sodinimo duobę. Tada jie iškasa krūmą, padalija šaknis, nuplauna vandeniu ir palieka keletą valandų šešėlyje. Auginiai dedami į duobutę, užberiami žemėmis, laistomi ir mulčiuojami.

Kad bijūnai greitai įsitvirtintų naujame plote, rekomenduojama juos apkarpyti, šerti ir užberti durpėmis.