Ant agurkų lapų atsirado geltonų dėmių: ką daryti, kad išsaugotumėte derlių

Agurkų auginimas kelia nemažai problemų. Vienas iš jų – lapų pageltimas įvairiais vegetacijos periodais. Šis reiškinys gali turėti keletą priežasčių, kurias reikia nustatyti ir laiku pašalinti.

Straipsnyje bus pateiktas išsamus atsakymas į klausimą, ką daryti, jei agurkas palieka atsirado geltonos dėmės.

Geltonų dėmių atsiradimo ant agurkų lapų priežastys

Lapų spalvos pasikeitimas yra pagrindinis augalo disfunkcijos požymis. Šis faktas yra signalas daržovių augintojui: reikia kuo greičiau imtis veiksmų siekiant išsaugoti derlių. Lapų pageltimo pobūdis ir jo priežastys yra skirtingos, vadinasi, reikia kitokio požiūrio į gydymą.

Trūksta mikro ir makroelementų

Dažniausia lapų pageltimo priežastis yra chlorozė. Ši liga atsiranda dėl medžiagų apykaitos sutrikimų augale ir chlorofilo gamybos sutrikimo. Ligos šaltinis – mikro ir makroelementų trūkumas dirvožemyje.

Nuoroda. Maistinių medžiagų trūkumas agurkams būna dviejų tipų: laikinas (dėl šaknų mitybos sutrikimo persodinant daigus į žemę ar šaltu oru) ir lėtinis.

Norėdami suprasti, ko augalui reikia, ištirkite lapų dėmių vietą ir pobūdį:

1. Geltona tarp venų rodo geležies ir vario poreikį. Ši liga dažniausiai paveikia agurkus, pradedant nuo viršutinių ūglių lapų. Nuo jo kenčia į kalkingą dirvą pasodinti augalai.
2. Jei pažeisti apatiniai lapai, ypač pakraščiai, kalbame apie kalio ir magnio trūkumą. Tai atsitinka lovose, esančiose ant smėlio dirvožemio.
3. Dėl sieros ar mangano trūkumo suIš pradžių jauni lapai pagelsta gyslose, o vėliau keičia spalvą visa lapo ašmenys.
4. Rūgščioje ar šarminėje dirvoje pasodinti augalai kenčia nuo azoto poreikio. Šiuo atveju pageltimo pobūdis yra tas, kad pažeidžiami apatiniai lapai šalia centro, jie palaipsniui išdžiūsta.

Ligos

Virusinės ir grybelinės ligos gali paveikti šiltnamio ir dirvožemio pasėlius. Dažniausiai daržovių augintojai susiduria su miltlige, fuzarioze, pūkuota miltligė ir antracnoze.

Miltligė

Patogenai yra sporos, kurios gali peržiemoti ant augalų liekanų. Jei ant lapų atsiranda mažų geltonų dėmelių, kurios palaipsniui auga ir apima visą lapo plotą, jūs susiduriate su šia liga. Pigmentacija auga kryptimi nuo augalo apačios iki viršaus. Laikui bėgant daigai gali mirti.

Fuzariumas

Grybelinė liga, pavojinga pasėliams. Dažniausiai puola auginamus agurkus šiltnamiuose ar šiltnamiuose. Požymius aptikti nesunku: pirmiausia pagelsta ir nuvysta lapų viršūnės, vėliau paruduoja šaknys, pradeda pūti stiebas.

Pūkuotoji miltligė

Ligą rodo geltonos dėmės ant viršutinių lapų dalių ir žalsva danga. Išskirtinis peronosporozės bruožas – gebėjimas ne tik išplisti per visą agurkų paviršių, bet ir užkrėsti visus šalia esančius sodinukus.

Antraknozė

Dėl pažeidimo atsiranda geltonai rudos sritys ant žalumynų, kurias lydi rausva danga likusioje augalo dalyje.Ant agurkų atsiranda gleivių, dėl kurių susidaro mažos opos. Tai veda prie augalo mirties.

Svarbu! Patogeniniai mikroorganizmai plinta per sėklinę medžiagą ir gerai išsilaiko dirvoje.

Kenkėjai

Gali būti, kad lapų pageltimo priežastis yra kenkėjų „ataka“. Patikrinkite pažeisto lapo galinę pusę. Ten galite rasti amarų, voratinklinių erkių ar baltasparnių. Kadangi parazitai minta augalo sultimis, viršūnės pamažu išsenka ir pradeda gelsti bei džiūti.

Baltasis drugelis yra mažas drugelis, kuris apsigyvena sode kartu su sodinukais. Jei dėl žalos augalui kalta ji, patariame pažeistus lapus nuplėšti ir sunaikinti.

Voratinklinė erkė naikina atvirame grunte ir šiltnamiuose pasodintus agurkus. Jo išvaizdos ženklas yra tai, kad lapas yra apgaubtas plonu, vos pastebimu tinklu. Nepaisant mažo dydžio, voratinklinės erkės gali sukelti augalo mirtį.

Nudegimas arba hipotermija

Augalas reaguoja į nepatogias sąlygas. Nesilaikant temperatūros režimo lapų plokštės atsiranda geltonas atspalvis. Šaltis trukdo pilnai fotosintezei, dėl to augalas nevisiškai pasisavina maistines medžiagas.

Agurkų nudegimų atvejai yra dažni. Taip atsitinka, kai daigai liečiasi su karšta arba šalta šiltnamio danga (siena ar stiklinis langas).

Nuoroda. Agurkams patogios laikomos: iki vaisių atsiradimo dieną – +20…+24°C, naktį – +17…+18°C; vaisių nokimo metu dieną – +21…+26°C, naktį – +18…+20°C.

Klaidos prižiūrint

Siūlome apsvarstyti dažniausiai daromas agurkų priežiūros klaidas, kurias daro ne tik pradedantieji, bet ir patyrę daržovių augintojai.

Netinkamas laistymas

Perteklinė drėgmė išstumia orą iš dirvožemio. Dėl to sutrinka organinių medžiagų oksidacijos procesas ir lėtėja maistinių medžiagų įsisavinimas. Kultūra mėgsta saikingą ir pastovią laistyti. Dirvožemis neturėtų būti per daug sudrėkintas ar išdžiovintas: 1 m² dirvožemio rekomenduojama užpilti porą kibirų vandens.

Šviesos trūkumas

Labai dažna priežastis. Dažnai problema kyla dėl per tankaus sodinimo. Jei intervalas tarp augalų yra 40-60 cm, šaknų sistema vystosi tinkamai, antžeminė dalis yra patogiai išsidėsčiusi, o reikalingi junginiai pasisavinami pakankamais kiekiais.

Per didelis apšvietimas

Poliarinė problema yra per didelis saulės spindulių poveikis. Palankiausia vieta pilnam agurkams augti bus šviesiame daliniame pavėsyje. Tai sumažina lapų nudegimo ir dirvožemio drėgmės pokyčių riziką.

Hipotermija

Jei augalą tektų sodinti į nešildomą dirvą, beveik neabejotinai jį paveiks ligos. Kartais agurkai ne tik užšąla augdami, bet ir reaguoja keisdami bendrą išvaizdą.

Dažnas vėdinimas

Agurkai nemėgsta vėjo ir skersvėjų, jiems labiau patinka ramus, drėgnas oras. Sukurti tokias sąlygas šiltnamyje ar šiltnamyje nėra sunku, tačiau atvirame grunte gali kilti problemų. Stenkitės agurkus sodinti nuo vėjo apsaugotoje vietoje.

Traumos

Neatsargumas ravinant agurkus, tai yra mechaninis augalo šaknies pažeidimas, taip pat pablogina jo būklę ir pagelsta lapus.

Augalo „badavimas“.

Normaliam funkcionavimui agurkus reikia tręšti. Trąšų disbalansas arba jų nebuvimas sukels naudingų mikro ir makroelementų trūkumą.

Kodėl ant agurkų lapų atsiranda geltonos dėmės?

Agurkų lapų pageltimo priežastys yra dažnos ir paveikia įvairias veisles. Tačiau lovų vieta gali turėti įtakos polinkiui į tam tikrą problemą.

Šiltnamyje

Nesvarbu, kaip stengiatės suteikti daržovių pasėliams komfortą šiltnamyje ar šiltnamyje, yra keletas veiksnių, turinčių įtakos jų sveikatai:

• kai kurios agurkų veislės gali nukentėti dėl nepakankamo apdulkinimo – tai prastos ventiliacijos pasekmė, kai vabzdžiai negali pasiekti augalų;
• agurkų perkaitimas šiltnamyje yra labai dažnas reiškinys: nuolatinis saulės spindulių poveikis sukelia pernelyg didelį temperatūros padidėjimą, o tai neigiamai veikia augalą;
• Agurkus ir pomidorus sodinti tame pačiame šiltnamyje pavojinga, nes didėja infekcijų rizika.

Žemėje

Atvirame lauke daržovių pasėliai yra pažeidžiami, jei jiems nesudaromos patogios sąlygos:

• kasmet nesikeičiantis agurkų lovų išdėstymas yra kupinas problemų - dirvožemis yra išeikvotas ir kaupiasi patogenai;
• agurkų šaknų sistema yra jautri - laistymas šaltu vandeniu pakenks augalui;
• staigūs temperatūros pokyčiai prisideda prie grybelio atsiradimo ant agurkų.

Ką daryti su tuo

Agrotechniniai metodai ir tręšimas padės atsikratyti lapų geltonumo. Jei lapų pageltimo priežastis nėra dėl priežiūros, į pagalbą ateis cheminės ir liaudiškos priemonės.

Chemikalai

Specializuotose parduotuvėse yra didžiulis agurkų gydymo priemonių pasirinkimas:

1. Fitosporinas, biologiškai aktyvus vaistas, padės atsikratyti agurkų nuo bakterinių ir grybelinių infekcijų. Tirpalu augalai purškiami kas 10-14 dienų pagal poreikį.
2. Bordo mišinys yra vaistas nuo pažangiausių ligų formų. Apdorokite ne daugiau kaip du kartus per sezoną.
3. „Aktara“ yra kompleksinis preparatas kenkėjams naikinti.
4. "Gliokladinas" naudojamas grybelinėms infekcijoms, siekiant kovoti su jų patogenais. Paruoštas tirpalas pridedamas prie kiekvieno krūmo, kurį reikia apdoroti.
5. Fungicidas "Maxim" yra vienas iš efektyviausių vaistų kovojant su vėlyvuoju pūtimu.

Tradiciniai metodai

Jei augindami daržoves nenorite griebtis chemijos, pravers liaudies gudrybės:

1. Pirmą kartą lapams pasirodžius geltonumui, padės česnako užpilas. Norėdami jį paruošti, susmulkinkite keletą gvazdikėlių ir užpilkite juos litru šilto vandens. Leiskite užvirti apie dieną. Tada gautą antpilą perkoškite per marlę, praskieskite kibire vandens ir įpilkite šiek tiek skalbinių muilo. Šiuo tirpalu augalas purškiamas kelis kartus.
2. Svogūnų lukštų antpilas efektyviai išspręs kenkėjų problemą. Tirpalas paruošiamas paprastai: išvirkite svogūnų lukštus, palikite ir atvėsinkite iki kambario temperatūros. Tirpalu apipurkškite augalo lapus arba į kiekvieną duobutę supilkite litrinį indelį antpilo.
3. Pieno-muilo „kokteilio“ receptas: į 10 litrų vandens įpilkite 1 litrą pieno, 20 g skalbinių muilo ir 30 lašų jodo. Gydykite juo agurkus kartą per 10 dienų, kol pasieksite efektą.
4. Duona su jodu yra veiksminga priemonė derliaus atstatymui. Duonos kepalą (juodą arba baltą) pamirkykite kibire vandens ir palikite per naktį. Ryte duoną sutrinkite ir įpilkite indelį jodo. Norėdami gauti purškimo tirpalą, praskieskite 1 litrą koncentrato 10 litrų vandens.
5. Purškimas kalio permanganatu yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias būdas kovoti su lapijos pageltimu ir profilaktiškai apdoroti augalus.

Agrotechniniai metodai

Pagrindinė grybelinių ligų atsiradimo sodinukuose priežastis yra žemės ūkio praktikos pažeidimas. Nuolatiniai temperatūros ir drėgmės svyravimai provokuoja grybienos augimo procesus. Temperatūrai nukritus, sodinukus uždenkite plėvele, įsitikinkite, kad lapai nėra šalia šalto šiltnamio stiklo ar lango.

Augalų nudegimai gali atsirasti išgaravus vandens lašeliams, kurie lieka po laistymo. Įsitikinkite, kad žalumynai visiškai išdžiūvo.

Nuoroda. Laistydami dirvą reikia sudrėkinti iki maždaug 10 cm gylio.Humuso, durpių drožlių ir pjuvenų naudojimas apsaugos dirvą nuo per didelio išgaravimo.

Skirtingai nuo grybelinių infekcijų, nėra apsaugos nuo virusų. Išgelbėti gali tik prevencinės priemonės: sėjomainos laikymasis, dirvos beicavimas, sėklos ir augalų likučių išvalymas.

Maitinimas

Jei augalui trūksta maistinių medžiagų, įpilkite trąšų:

• Cheminėms trąšoms tinka NPK kompleksai arba superfosfato, kalio sulfato ir amonio salietros mišinys, praskiestas vandeniu santykiu 1:1;
• šlapalo tirpalas gali būti naudojamas šaknų ir lapų maitinimui;
• jei trūksta kalio, įpilti pelenų trąšų arba svogūnų antpilo;
• Azoto trūkumą padės kompensuoti srutos arba specialios azoto trąšos;
• Geriausia natūrali agurkų trąša yra vaistažolių užpilas, kurio pagrindą sudaro paprastoji agurkai.

Kaip išvengti problemos

Užkirsti kelią problemai yra daug lengviau nei kovoti su jos pasekmėmis.

Priemonės, padedančios išvengti agurkų lapų pageltimo, yra paprastos, bet veiksmingos:

• atlaisvinkite dirvą po kiekvieno laistymo ir kritulių;
• išvalykite lysves nuo piktžolių, kurios gali jas „sutirštinti“;
• prieš sodinimą dezinfekuokite sėklas;
• laistykite šiltu vandeniu, nukreipdami jį po šaknimis, o ne išilgai lapų;
• Tręškite agurkus, tręškite griežtai gamintojo instrukcijoje nurodytomis dozėmis.

Patyrusių vasaros gyventojų patarimai

Auginant agurkus, pravers patyrusių vasaros gyventojų patarimai:

1. Iš karto po agurkų pasodinimo mulčiuokite žemę aplink krūmus ir tarp eilių. Tai išlaikys drėgmę ir neleis piktžolėms vystytis.
2. Šerti kas dvi savaites – azoto trąšomis augimui, kalio trąšomis derėjimui.
3. Jei šalia agurkų, turinčių problemų dėl apdulkinimo, sodinsite krapus ar agurklę, jie pritrauks vabzdžius ir neleis augalams žūti.

Išvada

Netinkama priežiūra, mikroelementų trūkumas, ligos ir kenkėjai – pagrindinės agurkų lapų pageltimo priežastys. Jei bus imtasi visų prevencinių priemonių, geltonumo rizika dėmės ant agurkų lapų minimalus. Taikydami paprastas priežiūros taisykles gausite sveikus augalus ir gausų derlių.